Pasirodo konservatorių Šetonyte žmones laiko nebe subjektais, o objektais???
Subjektas - filosofijoje tai žmogus, pažįstantis ir veikiantis tikrovę, teisėje tai fizinis ar juridinis asmuo, turintis teises ir pareigas. KITAIP SAKANT ŽMOGUS.

Objektas - yra bet kuris daiktas, reiškinys ar procesas, į kurį nukreipta žmogaus pažintinė, vertinamoji ar praktinė veikla. Tai priešybė subjektui, t. y. veikiančiam asmeniui ar sąmonei. Objektai gali būti materialūs daiktai (pvz., medžiai). Panašu, kas Nidos festivalio objektas užmaišė tikrai prastos kokybės miltelių, o pastaroji pone juos pavartojo su priemaišom. ŽMOGŲ VADINTI OBJEKTU-DAIKTU, gali tik žmogus nesiorientuojantis aplinkoje. Pagrindinis simptomas – tai euforijos formavimasis. Iš pradžių gali pasireikšti apsauginės reakcijos: pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, galvos svaigimas. Panašu konservatorių partijos elitui, jos nariams ir rinkėjams būdingas šis simptomas. OBJEKTAS I. Šimonytė - “tie, kuriems nepatinka ši valdžia, galės 2024 m. išsirinkti tuos, kurie patiks.
AR TIKRAI MES NORIME, KAD TOKIE OBJEKTAI, KAIP I. ŠIMONYTĖ, V. ČMILYTĖ-NIELSEN AR L. KAŠČIŪNAS VADOVAUTŲ VALSTYBEI?

P.s. Jeigu šiandien tai būtų mano intervių ir pasakyti tokie žodžiai etikos komisija, prokuratūra ir kiti subjektai dešimt tyrimų pradėtų! Dvaro komikai/influenceriai jau postus rašytų, rublinukai apžvalgininkai laidas darytų ir laiškus į JAV siųstų apie mane!
Negaliu patikėti, kad mano supratimu auganti žurnalistė ir visada objektyvumą išlaikanti žurnalistė Augustė leido šį medinį kelmą objektą I. Šimonytę į eterį išleisti. Gėda ir Delfiui, kad leido rodyti laidą su objektu I. Šimonyte. Nesitikėjo, kad Delfi leis rodyti šį objektą/daiktą I. Šimonytę kalbančią taip apie kitą moterį ir kolegę I. Ruginienę. 

Kiek turi rublių sumokėti, kad objektą/daiktą I. Šimonytę rodyti. Dar keisčiau, kad visas Vilniaus elitas, moterų teisių atstovės TYLI, kai objektas/daiktas I. Šimonyte žemina kitą moterį. P. Gražulis, V. Valkiūnas, A. Kondrotas ir Co tikrai sėdi kamputyje, nes net jie niekada taip moters ar žmogaus nėra pavadinę, kaip objektas/daiktas I. Šimonyte.
E. Gentvilas žmones vadina valkatomis, o jo suolo draugė OBJEKTAS, kitaip sakant šiukšle!

xxx

Žmonės sako, kad moteriškumą mes turime jau gimusios, tačiau, įdėmiau įsižiūrėjus, jis atsiskleidžia per įpročius. Kokį įprotį pasėjome, tokį likimą galiausiai ir turime.

Pasisekė toms moterims, kurios nuo vaikystės stebėjo moteriškumo pavyzdžius iš mamos, vyriausios sesers, mėgstamos aktorės, knygų herojės. Stebint jas, su jomis susitinkant dar būnant mažomis mergaitėmis, norom nenorom jas mėgdžiojant ir perimant jų manieras, visa tai kaupėsi savų įpročių taupyklėje. Taip nepastebimai, natūraliai, lašas po lašo, mergaitės prisipildydavo gamtinio moteriškumo ir subręsdavo visais atžvilgiais patraukliomis damomis.

O ką daryti toms moterims, kurios ne dėl savo kaltės vaikystėje negalėjo pilnai priimti moteriškumo? Prarastas laikas ir sukaupta patirtis sukūrė visiškai kitokius įpročius, trukdančius moteriškumui atsiskleisti, vedančius moterį vyriškumo link.

Ir nors „kovos draugė“ žmonėms labiau priimtina sąvoka nei „meilas draugeli“, nei viena iš šitų pozicijų nesuteikia šeimyninės laimės gyvenant su priešinga lytimi. Pagal visus fizikos dėsnius du kariai vienoje lovoje ar netgi dvi draugės negalės išbūti ilgai. Gamta nori, kad vienoje visuomenės ekonominėje ląstelėje būtų vienybė ir harmonija. O harmonija atsiranda tik savybių sąveikos dėka.

Moteris gali jaustis rami ir saugi tik tada, kai ją gina vyro galia ir pasitikėjimas. O vyras gali aprūpinti šeimą tik tada, kai jį įkvepia moters švelnumas ir jos trapus grožis. Galia pražįsta nuo silpnumo, silpnumas įjungia stipresnio atsakomybę ir norą priartinti prie savo lygio silpnąjį. Taip stipriesiems vadovauja silpnieji, leidžiantys jais pasirūpinti.

Išmintingi supranta, kad stiprybės ir silpnumo sąjunga atveda prie tikslo greičiau, negu kvailas šiurkštumas (kai kurių klaidingai suprantamas kaip jėga), už kurį silpnieji keršija, tuo atimdami palaikymą iš stipriųjų. Net galingas ąžuolas be žemės palaikymo nugrius ir taps rastu, supus ir pavirs žeme.

Tegul šitie samprotavimai atkreipia skaitytojų dėmesį į vieną paprastą išmintį: pasaulyje išvis nėra silpnumo, viskas pripildyta jėgos – arba išryškintoje vyriškoje formoje arba neišryškintoje moteriškoje.

Kaip teisingai pastebėjo Michaelis Leitmanas: Gaunančio jėga turi paklusti duodančio jėgai.
Norite iš gyvenimo gauti daugiau? Norite pripažinimo, pagarbos, meilės – nusileiskite, elkitės moteriškai. Krikščionybėje toks nusileidimas vadinamas susitaikymu. Ir būtent jis neša taiką pasauliui, o pasaulis jį palaiko.
Susitaikymas yra moteriškų moterų esybė. Vyriškoms moterims, feministėms ir visoms, kurias piktina mano žodžiai, siūlau pamąstyti, kodėl savo giminės vardan jūs mosuojate moteriško teisingumo lazdomis ir ar reikia jūsų protėviams, kad jūs būtent taip išreikštumėte jiems savo meilę.

Visoms, kurios pavargo kautis su vyrais, pačioms siekiant sėkmės šeimoje, smerkiant vyrų bukumą ir nenorą keltis nuo sofos, aš siūlau eiti keliu, kurį nurodo jūsų nuostabus moteriškas kūnas. Jūs prašėte Dievo moteriško kūno, tad duokite savo kūnui galimybę parodyti jo moteriškumą – ir tuomet tapsite laimingos!

Mark Ifraimov