Taip išeina, kad vėl buvau teisus, nuolat aiškindamas koalicijoje, jog santykiai su Kinija turi grįžti į normalius ekonominius ir diplomatinius santykius.

Tačiau tuo metu žmogus, kuris visus taip galvojančius vadino asmenimis, turinčiais baudžiauninko mentalitetą, staiga pats tampa didžiausiu baudžiauninku?

Šis susitikimas parodo, kad Lietuva darė spaudimą kitai valstybei, kad ši kuo greičiau pakeistų savo atstovybės pavadinimą.

Ar toks spaudimas nėra kišimasis į kitos valstybės reikalus?

Ar toks spaudimas pagal LR Baudžiamąjį kodeksą nepatenka į jo reguliavimo sritį?

Įsivaizduokite, jeigu Baltarusijos, Kinijos ar Rusijos ambasadorius pasiūlytų Lietuvai tokių sprendimų.

Realiai ambasadoriai būtų išsiųsti iš Lietuvos, būtų įteiktos notos, o visam pasauliui Užsienio reikalų sportbatis šauktų, kad patyrė spaudimą. 

Šioje istorijoje yra svarbus skirtumas: kalbama ne vien apie viešą Lietuvos politikų diskusiją dėl to, ar reikėtų keisti atstovybės pavadinimą, bet ir apie konkretų URM atstovų veiksmą.

Remiantis šia informacija, Seime turi būti sudaryta specialioji laikinoji tyrimo komisija dėl tokių URM pareigūnų veiksmų. Taip pat turi būti iškeltas klausimas, ar K. Budrys gali toliau eiti užsienio reikalų ministro pareigas.

Kas davė tokius nurodymus?

Šiandien turėtų būti atliktos kratos Užsienio reikalų ministerijoje, paimti kompiuteriai ir spausdintuvai, vykdomos URM darbuotojų apklausos, siekiant išsiaiškinti minimo rašto pagrįstumą.

Su kuo raštas buvo suderintas?

Ar Prezidentūra šią informaciją turėjo?

Ar ji dalyvavo šiame procese?

Ar Seimo Užsienio reikalų komitetas ir jo vadovas buvo apie tai informuoti?

Ar premjeras M. Sinkevičius apie tai žinojo?

Jeigu viso šito nebus, supraskite, eiliniai burbulai, tapsite visi asilais!

Tai dar vienas jums įrodymas, kaip Lietuvoje sukurtus burbulus valdo sistema.

Atkreiptinas dėmesys į vieną reikšmingą straipsnio detalę – prašymą neviešinti reikalavimų, esą juos paviešinus tai taptų oficialia Lietuvos pozicija. Tai kelia klausimų dėl tokios diplomatijos skaidrumo.

Kyla esminis klausimas: ar Lietuva, siekdama susitarti su Kinija, dabar pati spaudžia partnerį Taivaną atsisakyti pavadinimo, dėl kurio anksčiau buvo priimtas politinis sprendimas?

Tai jau ne vien pavadinimo klausimas. Tai klausimas apie Lietuvos užsienio politikos nuoseklumą, patikimumą ir santykius su partneriais.

Kai sportbatis su baudžiauninko mentalitetu laksto aplink Kazokiškių sąvartyną ir bando paaiškinti, kad išmano užsienio politiką, ši informacija yra dar blogesnė už jo mentalitetą.

P. S. Smalsu darosi, ką darys konservatoriai, liberalai, varduvininkai ir kiti vertybininkai? Ar bus viešas pasmerkimas ir reikalavimas sudaryti laikiną Seimo tyrimo komisiją? Jie jie nieko nedarys, bus galima eiti prie išvados, kad jie Taivano situacija pasinaudojo tik dėl politinių motyvų, o realiai jie gina Kinijos interesus. Interpeliacija K. Budriui turės surengti, kitaip nebus prasmės aiškintis, kas ir kodėl spaudė Taivaną.