Robertas. Ilgametis Lietuvos rinktinės, Žalgirio, Lryto, Šiaulių BC centras ir kapitonas. Visada aukodavęs save. Arkliškom nuskausminamųjų dozėm prileistom į kojas, dubcę, prigertų - žaidė, kai niekas kitas būtų nežaidęs. Žmogus - legenda. Atžaidė - bandė verslauti. Bet pasiilgęs sporto - grįžo į moterų krepšinį. Vedęs buvo 7 kartus. Nors ne - vieną. Nedavė peno IQ69 "suka skirtingais keliais" temai. Niekada nesikeikė. Solidus rimtas didelis žmogus. Ir didis.

Įžiūrite skirtumą? Robkė kalbėjo ramiai. Be pykčio. O su kokiu pykčiu pilkuma stumia ant jo? Čia esminis skirtumas tarp patėvio sužalotos ir normalios Lietuvos. Ir 99,9%, kad tas pupytis Robkę pakišo tyčia.

Ką jis padarė? Privačiam (PRIVAČIAM) pokalbyje su kažkokiu olialia pupyčiu, pasakė, kad juodas yra juodas? O kaip po velnių sakyti? Gal sakė engras? Šnipanidzė? Ne! Nei keikėsi. Nei maivėsi. Kaip visada- santūriai dudeno savo bosu. Kad krepšininkė gyveno su moterim? O kaip sakyt? Gal pavadino suš...a le.zbe? Ne. Kryptautaite? Na ne. Juk vienalytė kohabitacija- prestižas! Įteikinėjamos premijos už "Vitaliaus ir Albino meilės" tiražavimą.

Bet pilkasis vidurkis negalėjo susiturėti. Per daug prigrūdęs piktas patėvis bjaurasties į jų širdis. Neįmanoma sulaikyti. Įsijungė IQ69 mokrofonlaikiai ir įprasta metodika pradėjo žmogų ėsti. Ir Robertas pasidavė. Tas, kuris aikštelėje niekada nepasiduodavo - pasidavė agresyviajai pilkumai. Ir tyliai išėjo. Nes nenorėjo veltis į karą su ta visa Lietuvą okupavusia bjaurastimi.
Nesistebiu, kad daug žmonių nemato savo vaikų ateities okupuotoje Lietuvoje. Renkasi bendrauti video ryšiu ir matytis per Kalėdas, ir paleidžia vaikus į emigraciją. Nors širdis - plyšta. Nes pamažu smelkiasi nuojauta, kad nyksta paskutiniai pasipriešinimo beprotybei likučiai. Ir ateis harmonija. Liks tik Budrys, Valinskas ir teisingos vėliavos Žalgirio arenoje.

Vidutinybės, nesugebantys surinkti nors kiek padoresnės vyriausybės plėšysis dėl skolintų eurų. Nelaimingi ir agresyvūs organizuotai rėks į eterį tai, kas Lietuvos žmogui skaudžiausia ir šlykščiausia. O tylioji dauguma, numojus ranka į savo įsitikinimus, tyliai mokės mokesčius. Nes gyventi - tai juk reikia. Bo bus kaip tau va.

Gaila Roberto. Vidutinybių suvirškinto gero didelio žmogaus. Nepaprastai gaila.

P.S. Ei, sportžmogiai? Milionieriai? Neužstosite savo kapitono? Kaip apgailėtina. Bijokit toliau. Taip norisi nusispjauti. Žalia balta bl.