°C
      2019 06 16 Sekmadienis

      Pasaulio lyderiai minės Normandijos operacijos 75-ąsias metines

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      Autorius: BNS informacija
      2019-06-06 09:01:00

      Pasaulio lyderiai, įskaitant JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) ir Prancūzijos vadovą Emmanuelį Macroną (Emanuelį Makroną), ketvirtadienį dalyvaus ceremonijose Normandijos paplūdimiuose, kur prieš 75 metus išsilaipino Sąjungininkų pajėgos, pradėjusios stumti nacius iš okupuotos Prancūzijos.

      Pasaulinėje arenoje daugėjant nesutarimų lyderiai sieks pademonstruoti, jog transatlantinė vienybė išlieka nesutrikdyta, susirinkę antrąją iškilmių dieną pagerbti karių, 1944 metų birželio 6-ąją atplukdytų į Normandijos pakrantes, heroizmo.

      Per renginius, kuriuose aukštoji politika persipina su širdį gniaužiančia istorine atmintimi, E. Macronas pirmiausiai susitiks su Didžiosios Britanijos premjere Theresa May (Tereza Mei) ir kartu su ja atidarys britų memorialą Pajūrio Vero miestelyje.

      Vėliau E. Macronas ir D. Trumpas surengs privačias derybas ir susitiks darbo pietų po ceremonijos JAV karių kapinėse Pajūrio Kolvilyje.

      Šiame memoriale prie buvusio „Omahos“ paplūdimio yra 9,4 tūkst. kapų, tačiau juose yra atgulę tik 40 proc. amerikiečių, žuvusių per kautynes, vykusias išsilaipinimo metu ir per kelias vėlesnes savaites.

      Abu lyderiai pasakys kalbas, o Prancūzijos prezidentas taip pat įteiks aukščiausius Prancūzijos apdovanojimus – Garbės legiono ordinus – penkiems amerikiečiams veteranams.

      Normandijos operacija, prasidėjusi vadinamąją „D dieną“, daugelio laikoma didžiu transatlantinio bendradarbiavimo simboliu. Per ją jauni Sąjungininkų kariai, įskaitant daugybę amerikiečių, aukojo savo gyvybes, kad užbaigtų Trečiojo reicho viešpatavimą Europoje.

      Dešimtys tūkstančių prancūzų ir atvykėlių iš užsienio atvyko į Normandiją dalyvauti šių metų minėjimuose, kad pagerbtų nuolat mažėjantį skaičių žmonių, dalyvavusių tuose istoriniuose įvykiuose.

      Vis dėlto transatlantiniam aljansui iškilo sunkių išbandymų, D. Trumpui ir Europos lyderiams nesutariant dėl daugelio klausimų, pradedant problemomis dėl Irano ir Rusijos, baigiant pasauline prekyba ir klimato kaita.

      „Bendros vertybės“ 

      D. Trumpas į Prancūziją atvyko po trijų dienų valstybinio vizito Didžiojoje Britanijoje, kur Normandijos operacijos metinių paminėjimo ceremonijoje Portsmute dalyvavo drauge su britų karaliene Elizabeth II (Elzbieta II) ir keliolika kitų pasaulio lyderių.

      Bendroje šių metinių proga paskelbtoje proklamacijoje 16 valstybių, dalyvavusių trečiadienio ceremonijoje Portsmute, patvirtino savo bendrą atsakomybę užtikrinti, kad Antrojo pasaulinio karo siaubas niekada nepasikartotų.

      Jos pakartotinai įsipareigojo dėl „bendrų vertybių“ ir pažadėjo „drauge ginti šias laisves, kada tik joms iškils pavojus.“

      Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri dalyvavo ceremonijoje Portsmute, į Normandiją neatvyks.

      Prezidentas Vladimiras Putinas, kuris 2004 metais buvo pakviestas dalyvauti 60-osiose invazijos metinėse, šiemet negavo kvietimo nei į Portsmutą, nei į Normandiją – tai atspindi įtemptus Vakarų ir Rusijos santykius.

      Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį sakė, kad sąjungininkų invazija Normandijoje nenulėmė Antrojo pasaulinio karo eigos, todėl nereikėtų pervertinti jos reikšmės.

      Ministerijos atstovė Marija Zacharova žurnalistams sakė, kad pergalę kare užtikrino 1941-aisiais į jį įsitraukusi Sovietų Sąjunga. Kaip įprasta, ji nepaminėjo, kad Sovietų Sąjungos kariuomenė 1939 metų rugsėjo 17-ąją buvo pasiųsta užimti nacių puolamos Lenkijos tuomečių rytinių teritorijų dabartinėje Baltarusijoje ir Ukrainoje. 

      1944 metų birželio 6-ąją, kuri dabar vadinama „ilgiausia diena“, invazijai parinktuose Prancūzijos paplūdimiuose išsilaipino 156 tūkst. karių, daugiausia amerikiečių, britų ir kanadiečių.

      Tai didžiausias amfibinis puolimas per visą istoriją. Vien pirmąją jo dieną žuvo maždaug 4,4 tūkst. karių.

      „Visi šie žmonės yra mano didvyriai, tai žmonės, kurie mokė žmones, mokiusius mane“, – trečiadienį per ceremoniją Sanervilyje „D dienos“ desantininkams britams pagerbti sakė Terry Murphy (Teris Merfis), kuris 21 metus buvo JAV armijos desantininkas.

      „Jie išties – didingiausia karta“, – pridūrė jis.

      Per kiekvienas svarbias „D dienos“ metines pasirodo vis mažiau veteranų. Tačiau per ceremoniją Portsmute britų karalienė sakė, kad karo metų jos karta pasirodė „gebanti atsigauti“, ir pažymėjo, jog kai kas manė, kad 60-ųjų metinių ceremonija jiems gali būti paskutinė.

         

      Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

      Skaityti komentarus