Išsami mokslinės literatūros apžvalga atskleidžia, kaip mRNR injekcijos gali sukelti, paspartinti arba reaktyvuoti vėžinius procesus per 17 skirtingų mechanizmų.
- Genomo nestabilumas – mRNR gali integruotis į DNR ir sukelti mutacijas.
Imuninės sistemos apėjimas – spyglio (spike) baltymas išjungia navikų slopintojus, tokius kaip p53.
Sutrikęs DNR taisymas – spyglio baltymas trikdo genomo atstatymo fermentų veiklą.
Lėtinis uždegimas – lipidinės nanodalelės (LNP) ir spyglio baltymas palaiko vėžį skatinantį uždegimą.
Imuninės sistemos slopinimas – T limfocitų ir interferonų sumažėjimas silpnina organizmo priežiūrą prieš vėžį.
RNR sutrikdymas – kodonų optimizacija išbalansuoja mikroRNR funkcijas.
Onkogeninių signalų aktyvavimas – suaktyvinami PI3K/mTOR ir MAPK signaliniai keliai.
Naviko mikroaplinka – LNP kaupiasi navikuose, spartindamos jų plitimą.
Latentinių (užslėptų) vėžių pažadinimas – sutrikdoma imuninė kontrolė prieš „miegančius“ navikus.
Imuninės priežiūros nepakankamumas – m1Ψ modifikuota RNR blokuoja toll tipo receptorius.
Rėmelio poslinkio klaidos (frameshift) – mRNR gali sukelti nenumatytų, žalingų baltymų gamybą.
Imuninis išsekimas – pakartotinės dozės skatina IgG4 dominavimą ir toleranciją vėžiui.
DNR užterštumas – plazmidinė DNR gali integruotis į šeimininko genomą.
SV40 sekos – žinomas navikus skatinantis elementas, rastas „Pfizer“ buteliukuose.
RAS sistemos dereguliacija – spyglio baltymas peraktyvina AT1R receptorius, skatindamas ląstelių dauginimąsi.
Mikrobiotos pažeidimas – bifidobakterijų sumažėjimas silpnina priešvėžinę apsaugą.
Atsparumas gydymui – spyglio baltymas silpnina chemoterapijos veiksmingumą.
Skaityti komentarus