°C
      2019 08 22 Ketvirtadienis

      Harvardo modelį į Lietuvą perkeliantys ekspertai: suomių sėkmės paslaptis – mokytojų laisvė veikti

      Nuotrauka: Projekto dalyviai | VDU nuotr.

      Autorius: Martynas Gedvila | VDU
      2018-12-17 17:00:00

      Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Suomija laikoma pavyzdine šalimi švietimo srityje – tai laisvė, suteikta suomių mokytojams, teigia švietimo ekspertai iš Šiaurės, kurie praėjusią savaitę lankėsi Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Čia mokslininkai iš Lietuvos, Austrijos, Lenkijos ir Suomijos, bendradarbiaudami su šių šalių pedagogais, rengė inovatyvų ugdymo modelį, skirtą naujos kartos mokytojų rengimui – jo kūrime pagelbėjo ir pasaulyje pripažinti Harvardo (JAV) bei Edinburgo (Škotija) universitetų tyrėjai.

      Naujasis ugdymo modelis VDU Švietimo akademijoje yra rengiamas vykdant tarptautinį, Europos Komisijos remiamą projektą, kuris tuo pačiu suteikia galimybę pasisemti patirties iš Suomijos – šalies, kuri jau daug metų nuosekliai užima priešakines pozicijas įvairiuose švietimo reitinguose, įskaitant ir Tarptautinio moksleivių vertinimo programą (PISA). Pačių suomių teigimu, viena iš jų sėkmės paslapčių yra mokytojams suteikiama didelė pedagoginė autonomija, galimybė laisvai rinktis mokymo metodus. Savo ruožtu, ši laisvė yra užsitarnauta, nes mokytojai yra rengiami itin kruopščiai – konkurencingose ir aukšto lygio studijose. Viso to rezultatas yra labai atsidavę, lankstūs ir novatoriški mokytojai.


      „Mes neturime nacionalinių atsiskaitymų raštu, o vaikai mokosi per tyrinėjimą, kūrybą, uždavinėja klausimus ir daro projektus, kurie peržengia dalykų ribas ir yra skirti kokiam nors reiškiniui – pavyzdžiui, sniegui. Taip jie susipažįsta su tais reiškiniais, įgyja taip vadinamų metapažinimo įgūdžių, žinių įgijimo strategijų", – pasakoja viena iš projekto dalyvių, Laplandijos universiteto docentė dr. Suvi Lakkala.

      Mokslininkės teigimu, toks platus, integruotas mokymo principas – kai moksleiviai yra pažindinami su tam tikru reiškiniu visose arba daugelyje pamokų – yra pranašesnis už siaurą apsiribojimą vienos srities žinių perdavimu, kuris baigiasi egzaminais. Be to, šiauriečiai išskirtinį prioritetą skiria komandiniam darbui, bendradarbiavimo kultūros skatinimui tarp mokytojų – pavyzdžiui, vedančių dalykų pamokas ir dirbančių su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių.


      Vis dėlto, bendradarbiavimas, tarpdiscipliniškumas ir dėstytojams suteikiama laisvė nėra viskas – padeda ir tai, kad jau daugelį metų Suomijoje mokytojas yra prestižinė profesija. „Daugybė jaunų žmonių nori tapti mokytojais – vien mūsų universitete kasmet į edukologijos studijas stoja beveik tūkstantis abiturientų, o patenka tik 10 procentų, taigi, tik kas dešimtas. Galime išsirinkti pačius geriausius, tuos, kurie tikrai nori tapti mokytojais", – pastebi Laplandijos universiteto Švietimo fakulteto prodekanė, docentė Outi Kyrö-Ämmälä, taip pat dalyvaujanti VDU inicijuotame projekte.

      Lietuvos mokykloms – Harvardo pasiūlyta metodika

      Siekiant perkelti Suomijos ir kitų šalių sėkmingas patirtis į Lietuvą, suomių, lenkų, austrų ir lietuvių švietimo ekspertai Vytauto Didžiojo universitete suvienijo jėgas ir ėmėsi analizuoti ugdymo strategiją „Universalus dizainas ugdymui" – Harvardo universiteto pasiūlytą metodiką, kuri leidžia mokytojui organizuoti mokymą taip, kad kiekvienas moksleivis galėtų maksimaliai išnaudoti savo potencialą ir harmoningai dalyvautų ugdymosi veikloje kartu su klasės draugais.


      „Ši metodika leidžia pašalinti mokymosi barjerus kiekvienam moksleiviui. Rengiame ugdymo modelį, padedantį skirtinguose kultūriniuose kontekstuose dirbantiems mokytojams atverti ugdymo sistemą kiekvieno moksleivio sėkmei – remiamės įtraukiojo ugdymo vertybėmis ir vaiko gerovės principais", – paaiškina projekto vadovė, VDU Švietimo akademijos profesorė dr. Alvyra Galkienė.

      Anot edukologės, mokyklos veikla turi būti orientuota į kiekvieno moksleivio ugdymosi sėkmę, o ši savo ruožtu nulemia ir mokytojo profesinę sėkmę – tokia sinergija yra itin svarbi gerovės visuomenėje. Moksliškai patvirtinta, kad sėkmingi rezultatai ne tik yra pats geriausias motyvatorius toliau mokytis, bet ir mažina patyčių lygį, sprendžia mokyklos nelankymo problemas, ugdo vaikų gebėjimą siekti prasmingų tikslų ir kryptingai veikti.

      Įtraukus ugdymas: kokia turėtų būti efektyvi švietimo sistema

      Naujajame projekte VDU edukologai dirba kartu su Vienos universiteto (Austrija), Laplandijos universiteto (Suomija) ir Krokuvos pedagoginio universiteto (Lenkija) mokslininkais bei šių šalių pedagogais. Austrija ir Suomija savo nacionalinėse švietimo strategijose jau įtvirtino ir sistemingai siekia praktikoje įgyvendinti pagrindinį tobulinamo modelio elementą – įtraukiojo ugdymo principus.

      „Įtraukus ugdymas siekia pakeisti buvusią tvarką, kai bendrojo ugdymo mokykloje siekiama bendro standartizuoto rezultato, o specialiųjų poreikių turintys moksleiviai mokosi atskirose mokyklose. Įtraukusis ugdymas – tai edukacinė sistema, kuri pripažįsta mokinių įvairovę kaip natūralų reiškinį, tiki, kad ugdymo barjerai glūdi ne mokinyje, o ugdymo aplinkoje, sudaro sąlygas mokantis kartu kiekvienam siekti aukščiausio asmeninio rezultato", – pasakoja prof. A. Galkienė.


      Štai Austrijoje nuo 2014 m. rengiami mokytojai, kurie mokyklose gali dirbti įprastą mokytojo darbą ir tuo pačiu teikti specializuotą pagalbą moksleiviams su spec. poreikiais. „Pradėjome ruošti mokytojus, kurie specializuojasi įtraukaus ugdymo srityje ir turi žinių, kaip dirbti su kurčiaisiais, naudoti gestų kalbą, bendrauti su kalbos sutrikimų turinčiais vaikais ir t. t. Mūsų ugdymo sistema yra unikali – Austrija yra pirmoji šalis Europoje, įvedusi šį naują modelį", – paaiškino Vienos universiteto Švietimo katedros profesorius dr. Gottfriedas Bieweris.

      Kaimyninė Lenkija, kaip ir Lietuva, dar tik žengia įtraukaus ugdymo link – tačiau tiek ekspertai, tiek patys šalies mokytojai pripažįsta, kad tai yra svarbus ir reikalingas žingsnis. „Bendradarbiaujame su mokyklomis, kad pakeistume ir pačių mokytojų požiūrį bei tradicinę sistemą. Projektas, kuriam vadovauja VDU prof. A. Galkienė, yra labai gera galimybė sprendimų priėmėjams parodyti naujų idėjų apie tai, kokia turi būti švietimo sistema", – kalbėjo Krokuvos pedagoginio universiteto Specialiųjų poreikių švietimo instituto profesorė Jolanta Baran.

      Novatorišką tarptautinį projektą „Ugdymo proceso transformavimo skirtinguose edukaciniuose kontekstuose prielaidos, taikant įtraukiojo ugdymo strategijas" finansuoja Europos Komisijos programa „Erasmus+". Projekto vadovė – VDU Švietimo akademijos profesorė dr. Alvyra Galkienė.

      Skaityti komentarus