Dar prieš įžengdami į klasę, vaikai jau žino, kokiais prietaisais gali naudotis joje, kad galėtų vadovautis mokydamiesi. Namuose jie anksti išmoksta naudotis išmaniaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais ir net kompiuteriais. Iš tiesų Z karta ir besiformuojanti Alfa karta (gimusieji po 2010 m.) nežino, ką reiškia gyventi pasaulyje be interneto ir išmaniųjų prietaisų.

Klasės visur toliau skaitmeninamos, o kai kur ir googlifikuojamos. Šiame straipsnyje aptariama, kaip "Google" pradėjo kontroliuoti klases visame pasaulyje, kaip tai paveikė mokymąsi ir kokias įvairias reakcijas sukėlė.

Kaip "Google" užkariavo klases:

• Klasės tampa skaitmeninės
• Kaip "Google" produktai paplito klasėse
• Kas sudaro "Google" švietimo ekosistemą?
• Klasėse naudojamos švietimo technologijos
• Skaitmeninimo poveikis besimokantiesiems
• Rizika, kad klasės bus "googlinamos

Klasės tampa skaitmeninės

Fenikso universitetas (2017) atliko JAV K-12 mokytojų apklausą ir nustatė, kad 63 % pedagogų kasdien klasėje naudoja technologijas. Labiausiai paplitę įrenginiai buvo nešiojamieji kompiuteriai - juos naudojo 86 % mokytojų. Vis labiau paplitusios tampa ir mokomosios programėlės bei 3D spausdintuvai - juos savo darbe naudoja atitinkamai 58 % ir 21 % mokytojų. Keturiasdešimt vienas procentas K-12 pedagogų pamokose taip pat naudojo socialinę žiniasklaidą. Tačiau, nepaisant to, kad technologijos Amerikos klasėse naudojamos vis dažniau, daugelis pedagogų vis dar budriai stebi jų poveikį mokinių mokymuisi.

Tuo tarpu Lotynų Amerikoje nėra pakankamai infrastruktūros ar išteklių, reikalingų švietimo skaitmeninimui. Vis dėlto tai netrukdo pareigūnams ir privačioms bendrovėms užmegzti partnerystės ryšius, kad pakeistų esamą padėtį. Pavyzdžiui, Urugvajuje maždaug 80 000 mokinių pradėjo mokytis anglų kalbos per vaizdo konferencijas dėl iniciatyvos skaitmeninti šalies švietimą (Botifoll, 2016).

Kita vertus, Europoje Šiaurės šalys laikomos švietimo skaitmeninimo lyderėmis, nes jų mokyklos turi prieigą prie sparčiojo interneto. Tačiau Europos Komisijos (2019 m.) atliktas tyrimas rodo, kad mažiau nei vienas iš penkių Europos mokinių lanko mokyklas, kuriose interneto ryšys yra didesnis nei 100 Mbps. Tačiau, nepaisant to, mokytojai toliau tobulina savo profesinę kvalifikaciją IRT srityje. Iš tiesų, šeši iš dešimties Europos mokinių turi tai darančius pedagogus.

Afrikos žemyne 22 % pasiturinčių namų ūkių turi prieigą prie interneto, o neturtingų namų ūkių - tik 0,3 %. Taip pat 97 % pasiturinčių namų ūkių turi mobiliuosius telefonus ir tik 46 % neturtingų namų ūkių turi mobiliuosius telefonus. Panašiai niūrūs skaičiai ir dėl radijo ir televizijos: atitinkamai 79 % prieš 30 % ir 82 % prieš 4 %. Dėl skaitmeninės atskirties skaitmeninio turinio platinimas yra sudėtingas. Nepaisant to, vyriausybės, siekdamos užtikrinti, kad mokiniai visuose namų ūkiuose galėtų gauti mokymosi medžiagą, naudoja įvairius kanalus, pavyzdžiui, spaudą, internetą ir radiją.

Tuo tarpu Azijoje Japonija pirmauja klasių skaitmeninimo srityje. Deutsche Welle (2018) pranešė apie Japonijos vidurinės mokyklos klasę, kurioje didžioji dalis mokinių ir mokytojų sąveikos vyksta naudojant technologijas. Kitas pavyzdys Azijoje yra Malaizija. Šis pusiasalis bendradarbiauja su "Microsoft", siekdamas patobulinti šalies švietimo sistemą, taip pat paskatinti visos šalies skaitmeninimo pastangas.

Kaip "Google" produktai tampa plačiai paplitę klasėse

2019 m. BETT konferencijoje Londone "Google" atskleidė, kad visame pasaulyje 30 mln. mokinių ir mokytojų naudoja "Chromebook". Tuo tarpu "Google Classroom" naudojosi 40 mln. vartotojų, o į švietimą orientuotu "Google" programėlių rinkiniu naudojosi daugiau nei 80 mln. vartotojų.

Kaip "Google" tai pavyko? JAV "Google" kreipdavosi į mokyklų vadovus, rodydavo jiems intuityvias bendrovės taikomąsias programas ir informuodavo, kaip jų mokyklos gali sutaupyti naudodamosi šiomis paslaugomis (Singer, 2017).

Naudodama šią taktiką "Alphabet" patronuojamoji įmonė plačiai paplito. Iš tiesų, "EdWeek Market Brief" (2017 m.) pranešė, kad 68 % mokyklų apygardų visoje šalyje atskleidė, jog dažnai naudojasi "Google Classroom" ir (arba) "G Suite for Education". Be to, 42 % mokyklų apygardų mokymui dažnai naudoja "Chromebook" kompiuterius.

Paklausti, kurią bendrovę samdytų, kad padėtų pagerinti mokinių pasiekimus jų rajonuose, apklausos rezultatai parodė, kad 52 % respondentų rinktųsi "Google for Education". Trys pagrindinės priežastys, dėl kurių instruktoriai ją pasirinktų, yra paprastas naudojimas (25 %), prekės ženklo žinomumas (24 %) ir produktų efektyvumas bei kokybė (23 %).

Kas sudaro "Google" švietimo ekosistemą?

Norint suprasti, kaip plačiai paplitusi "Google", svarbu žinoti, kas sudaro jos ekosistemą, t. y. prietaisai ir programos ar programinė įranga.

"Google" įrenginiai

Rinkoje yra daugybė "Google" fizinių produktų. Populiariausi yra "Pixel" (išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių linija), "Google Nest" (išmaniųjų namų produktai) ir "Chromebook" (nešiojamieji kompiuteriai su "Chrome OS").

Kaip minėta, daugelis JAV mokyklų apygardų savo klasėse dažnai naudoja "Chromebook" kompiuterius. Google užkariavo arba pradėjo užkariauti klases 2014 m., nes nuo to laiko mokykloms pardavinėja Chromebook kompiuterius (De Vynck ir Bergen, 2020). Tai įvairių kompiuterių gamintojų, pavyzdžiui, "Samsung", "Dell" ir "Lenovo", gaminami nešiojamieji kompiuteriai, kuriuose naudojama "Chrome OS".

Chrome OS yra lengva, bet galinga "Google" sukurta operacinė sistema. Vartotojams taip pat nereikia rūpintis apsauga nuo virusų ir saugumo funkcijų nustatymu, nes "Chrome OS" jos jau iš anksto sukonfigūruotos. Tiek mokiniai, tiek mokytojai gali pradėti dirbti vos tik atsidarę "Chromebook", nes jie sukurti taip, kad greitai įsijungtų. Dar vienas didelis "Chromebook" privalumas - prieinamas "Google" asistentas. Vartotojai gali jį paleisti balsu arba klaviatūra, kad galėtų atlikti kelias užduotis ("Google Chromebooks", 2020 m.).

"Google" programos

Pedagogams ir mokyklų administratoriams "Google" programėlės patrauklios tuo, kad jos nieko nekainuoja arba yra ekonomiškos. Pavyzdžiui, "G Suite for Education" mokiniai ir mokytojai gali naudotis nemokamai. Į jį įeina "Gmail", "Google Meet", "Google Classroom", "Google Calendar", "Google Keep" ir kitos žinomos programos, pavyzdžiui, "Google Docs", "Google Sheets", "Google Presentation" ir "Google Drive".

Klasėse naudojamos švietimo technologijos

LMS tendencijos rodo, kad švietimo technologijos ir toliau auga visame pasaulyje. 2019 m. jos buvo įvertintos 76,4 mlrd. JAV dolerių ir prognozuojama, kad nuo 2020 m. iki 2027 m. jos augs 18,1 %. Šią augimo prognozę daugiausia lemia platesnė interneto ryšio aprėptis ir išmaniųjų įrenginių plitimas. Be to, pedagogai ir mokyklos vis labiau domisi inovatyviomis technologijomis, skirtomis naudoti klasėse, tokiomis kaip papildytoji ir (arba) virtualioji realybė, 3D spausdinimas, žaidybinimas ir dirbtinis intelektas. Taip pat didėja elektroninių knygų ir internetinių kursų prieinamumas (Grand View Research, Inc., 2020).

3D spausdintuvai

3D spausdintuvai gali būti vertingi studentams, kurie mokosi inžinerijos, gamybos ir panašiose programose. Pavyzdžiui, Petersonas (2015) pranešė, kad Nestucca Junior/Senior High School Cloverdale, Oregone, mokiniai naudojo 3D spausdintuvą, kad pagamintų objektus, kuriuos matė gaminamus gamykloje per ekskursiją.

Geimifikacija

Švietimo geimifikacija - žaidybinimas - reiškia, kad besimokantiesiems suteikiamos paskatos užbaigti užduotį. Jo taikymas švietime aktyviai tyrinėjamas, nes žaidimai motyvuoja ir įtraukia žaidėjus. Dichev ir Dicheva (2017) atlikta literatūros apžvalga šia tema parodė, kad dauguma darbų šiuo klausimu buvo susiję su universitetų arba aukštųjų mokyklų studentais. Tyrėjai taip pat nustatė, kad 39 %, arba 20, apžvelgtų darbų nagrinėjo informatikos ar IT dalykų žaidybinimo klausimus. Tačiau buvo padaryta išvada, kad nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių šios konkrečios švietimo technologijos ilgalaikę naudą.

Dirbtinis intelektas

Vienas iš pagrindinių dirbtinio intelekto (DI) tikslų švietime - suteikti mokiniams individualizuotą mokymąsi ir vadovauti jiems pritaikytoms programoms. Pasak Hwang ir kolegų (2020) straipsnio, jis gali prisiimti keturis vaidmenis: išmanusis mokytojas, išmanusis mokinys, išmanusis mokymosi įrankis arba partneris, arba politikos formavimo patarėjas. Integruoti dirbtinį intelektą į švietimą gali būti naudinga ir studentams, ir dėstytojams, ir politikos formuotojams.

Elektroniniai vadovėliai

Elektroninių vadovėlių populiarėjimą galima paaiškinti vienu paprastu faktu: jie gali būti iki 60 % pigesni už savo fizinius atitikmenis (McNeil, 2019). Tai ypač svarbus veiksnys studentams, ypač besimokantiems koledžuose ar universitetuose, kai jie sprendžia, kaip įsigyti būtiną mokymosi medžiagą. Vis dėlto, kalbant apie elektroninius vadovėlius, gali prireikti turėti elektroninę skaityklę, pavyzdžiui, "Amazon Paperwhite", kuri kainuoja 129,99 USD, arba "Kobo Clara HD", kuri kainuoja tiek pat (Gartenberg, 2019). Tie, kurie nenori išleisti daugiau nei 100 JAV dolerių skaitymo įrenginiui, gali naudotis savo turimomis planšetėmis arba nešiojamaisiais kompiuteriais. Elektroninius vadovėlius jie gali skaityti ir savo išmaniuosiuose telefonuose.

Skaitmeninimo poveikis besimokantiesiems

Yra daugybė tyrimų, kuriuose nagrinėjamas ryšys tarp prietaisų naudojimo ir besimokančiųjų, ypač paauglių, mokymosi ar gerovės. Technologijos gali būti ne tik visiškai geros ar visiškai blogos, bet ir abi. Edukacinės technologijos gali būti naudingos mokymuisi, kai jos naudojamos mokinių mokymui individualizuoti. Be to, nustatyta, kad kuo daugiau mokinių turi galimybių naudotis technologijomis, tuo geriau jie gali jomis naudotis. Tačiau tai taip pat susiję su ilgalaikiu technologijų naudojimu. Be to, įrodyta, kad technologijos skatina bendradarbiavimo ir kūrybiškumo aplinką (Costley, 2014; Mohammed, 2019).

Kita vertus, yra tyrėjų, kurie pataria kūdikių ir mažų vaikų anksti nesupažindinti su prietaisais. Pasak Hill (2016), įrenginiai, ypač mobilieji, daro poveikį ankstyvajam smegenų vystymuisi. Įrodyta, kad televizoriaus žiūrėjimas neigiamai veikia vaikų kalbos raidą, trumpalaikę atmintį ir skaitymo įgūdžius, jei jie pradėjo žiūrėti į ekranus anksčiau nei sulaukę 18 mėnesių.

Be to, Western Governors University (2019) nurodė, kad technologijų naudojimas ankstyvajame amžiuje yra susijęs su dėmesio trūkumu, didesne depresijos rizika, prastesniais pažymiais, nutukimu ir socialinės sąveikos problemomis. Šiais laikais tėvams taip pat sunkiau sudrausminti vaikus ir stebėti jų laiką, praleidžiamą prie ekrano.

Rizika, susijusi su klasių "googlifikacija"

Švietimo technologijos, ypač "Google" "Chromebook" kompiuteriai ir programų rinkinys, suteikė mokiniams galimybę sklandžiai atlikti namų darbus ir projektus internetu. Patys pedagogai lengviau valdo savo darbo krūvį, nes užduotis gali tikrinti internetu.

Tačiau dėl šio plintančio klasės "Google" išplitimo technologijų milžinė gavo prieigą prie vaikų duomenų. Technologijų įmonė galėjo stebėti visas jų paieškas, skelbimus, su kuriais jie bendravo, rašytus ir siųstus el. laiškus ir net į savo įrenginius atsisiųstus paveikslėlius. Koppel (2019) atkreipė dėmesį į tai, kad nors "Google" gali atrodyti geranoriška platindama nešiojamuosius kompiuterius ir suteikdama prieigą prie nemokamos programinės įrangos, iš tikrųjų ji gali formuoti rytdienos "Google" klientus.

Iš tiesų "Google" prisipažino, kad 2014 m. pradžioje tyrė el. pašto pranešimus. Dėl federalinio ieškinio "Alphabet" dukterinė įmonė buvo priversta prisipažinti per posėdį. Vėliau "Google" paskelbė, kad nebenaudoja studentų duomenų, kurie gaunami jiems naudojantis "Google" produktais. Bendrovė taip pat sakė, kad daugiau nerodys reklamų studentams (Kamenetz, 2014).

2020 m. "Google" susidūrė su dar vienu ieškiniu. Naujoji Meksika iškėlė bylą bendrovei dėl tariamo vaikų privatumo pažeidimo naudojant nemokamų švietimo produktų rinkinį. Ieškinyje taip pat buvo teigiama, kad "Google" seka vaikų veiklą internete jų asmeniniuose įrenginiuose. Jame taip pat keliamas klausimas, ką "Google" daro su mokinių duomenimis. Bendrovė paneigė šiuos teiginius ir pareiškė, kad jos švietimo paslaugos ir produktai veikia pagal Vaikų privatumo internete apsaugos įstatymą (Morrison, 2020).

"Google": Puikus kolega ar visgi problema?

Technologijų milžinės įžengimą į klasę ir prieštaringas reakcijas, kurių ji sulaukė, galima vertinti ir kaip gėrį, ir kaip pražūtį. Be abejonės, ji palengvino žmonių gyvenimą dėl savo patogios ir nemokamos internetinės programinės įrangos ir paslaugų. Dėl "Google Classroom" ir "G Suite for Education" mokiniai ir mokytojai įvairiuose pasaulio kampeliuose gali lengvai atlikti savo užduotis. Be to, mokyklos, kurių biudžetai ištuštėję, gauna nemokamus nešiojamuosius kompiuterius ir mokiniams, ir mokytojams.

Tačiau kokia visų šių patogumų kaina? Kaip jau minėta, "Google" invazija į klases kelia pavojų vaikų privatumui. Technologijų bendrovei iškeltos bylos dėl tariamo netinkamo vaikų duomenų naudojimo. Ji taip pat įtariama, kad pripratino vaikus prie savo įrenginių ir produktų, kad ateityje turėtų nuolatinį klientų srautą.

Nepaisant to, "Google" išlieka naudinga mokiniams ir mokytojams, kurie naudojasi jos nemokamais produktais.

Šaltinis