Kardokų gamtos mokykla skaičiuoja pirmuosius savus metus. Jos erdvė kurta pačių tėvų rankomis (sodintas sodas, statytas pastatas). Tačiau pirmiausiai, prieš pradedant darbuotis, buvo apmąstyta mokyklos vizija.

„Visų pirma, svarbus dalykas – vaikams duoti tas žinias, kurios yra reikalingos. Juk kiek naudinga teorija, jeigu ji nepritaikoma gyvenime? Tai tampa tarsi šiukšlėmis galvoje“, – pradeda Neringa ir toliau mini kitą svarbią vizijos detalę – vaiko savo žmogiškosios esmės bei savo gyvenimo užduoties suvokimą.

Taipogi išgirstu, jog šioje mokykloje telkiamasi į tokių vertybių bei charakterio savybių ugdymą, kurios ateityje vaikams padėsiančios sukurti laimingas šeimas. Pašnekovė pasakoja, kad mergaitės lavinamos kaip būsimos moterys, mamos (kurios žinos, kaip sukurti šeimoje laimę, kaip pasirūpinti vaikais, su meile pagaminti maistą), berniukai – kaip būsimi vyrai, tėvai. Taigi vaikai ruošiami ne profesijai, o gyvenimui. „Juk mes kasdien esame šeimoje, tad būtent šios pamatinės žinios mums reikalingos“, – teigia moteris.

Dažnai girdėdami, kad vaikai dar pradinėse klasėse jau nebenori lankyti mokyklos, tėvai tikslingai kūrė tokią aplinką, kurioje būtų smagu, įdomu mokytis, kurioje vaikai jaustųsi laimingi. Taip pat svarbus aspektas buvo aplinkos švara.

Dar vienas iš anksto numatytas uždavinys – mokymo programos pateikimas per gamtą, per pažinimą, per savęs suvokimą bei jausmą (pašnekovė pamini, kad vaikas apie 80 % informacijos priima jausmais), taip pat ir skatinimas mąstyti.

Kai mokosi ne tik vaikai, bet ir tėvai

Atrodytų, sukūrę viziją, pastatę mokyklai patalpas, tėvai jau gali likti nuošalyje, savo jau atliko. Bet, net ir būdami mokykloje, vaikai jaučia tėvus šalia. Gimdytojai aktyviai dalyvauja mokyklinėje kasdienybėje įnešdami kiekvienas savo indėlį. Dalyvavimas privalomas, „(...) tačiau yra šeimos, kurios dalyvauja visa širdimi. Tame ir yra mūsų stiprybė“, – detalizuoja Neringa.

Mokymo programa sudaroma mokytojo. Tačiau ir tėvai tame dalyvauja. Rengiami susiėjimai, kurių metu aptariamos dorovinės vertybės, tam tikri pasakojimai ar žaidimai, ir tik tuomet tai įtraukiama į mokymo programą.

„Taigi visi mes mokomės: tiek vaikai, tiek ir tėvai. Būna ir taip, kad kažkuriam nepritariant klausimas stringa. Tokiu atveju, ieškome tinkamų sprendimų, vieningo sutarimo, kadangi mums svarbi darni, auganti bendruomenė bei gera vaikų savijauta. Todėl tam, kad veikti kartu bei pajausti bendrumą, rengiami įvairūs seminarai, projektai, šventės“, – dalijasi pašnekovė.

Tėvų vaikams pristatytas projektas

Moteris pasakoja ir detales apie kasdienį gyvenimą mokykloje. Apie vaikų rūpesčius ir džiaugsmus, apie jų rengiamus projektus, taip pat ir apie tėvų sumanytą atsakomąjį projektą saviems vaikams. Tas gyvenimas toks pat tikras, šeimyniškas, spontaniškas bei įdomus ir mokyklos sienos jo neriboja.

„Kartą vaikai rengė projektą apie Žemę: kokia ji yra dabartyje ir kokią jie mato ją ateityje, – prisimena Neringa – Nupiešę piešinius, kiekvienas (ir penkerių metukų) pasakojo apie savąjį. Dabartyje Žemė vaikų vaizduota padengta juodu asfaltu, su iškirstais miškais. Aplink Žemę – daug tamsių burbulų. Ateityje – žaliuojanti, žmonės laimingi joje. Štai tokią ateitį programuoja vaikai.

Mes, tėvai, atsakydami į vaikų projektą, nusprendėme pristatyti savąjį. Ėmėmės ruošti dangą būsimo mokyklos pastato stogui. Visą savaitę pjovėme nendres. Kartu vežėmės ir vaikus. Tame dvimetrinių nendrių lauke jie stebėjo mūsų darbo eigą: pjovimą, rišimą ir patys pagelbėdavo jas nešant. Taip vaikai ir įspūdžių patyrė, ir susipažino su visu procesu, taip pat pamatė, iš kur atkeliauja nendrės mokyklos stogui.“

Galima tik spėlioti, kokia šių patirčių svarba vaikams. Galbūt jiems gimsta mintys apie tai, kiek daug žmogui dovanoja gamta, o gal pajunta, kiek įmanoma nuveikti savomis jėgomis. Vis dėlto tokiomis akimirkomis šių tėvų ir vaikų ryšys stiprėja, kai veikiama kartu, tampama vis artimesniais. Ir visa tai daroma dėl savų vaikų. Juk stengiantis dėl jų buvo pradėta ir pati mokyklos kūryba. Gal būtent gražesnio, darnesnio pasaulio kūrimas – tai viena iš tėvų užduočių? Tik norint ją įgyvendinti reikalingas ir tam tikras žinių bagažas. Ir šitokias žinias stengiamasi perteikti Kardokų gamtos mokykloje.

Gyvenimiškos pamokos

Kardokų gamtos mokykloje telkiamasi į gamtą, akcentuojama jos svarba, atkuriamas ryšys su ja, auginama meilė jai. Ir tai ne tik žodžiai, tai daroma konkrečiais veiksmais. Sodinamas sodas bei miškas, mažinamas vartotojiškumas (pavyzdžiui, taupant popierių), gyvai susipažįstama su gamta, jos procesais. Šie maži žingsneliai – tai didelis postūmis keičiant pasaulėžiūrą, požiūrį į mus supančią aplinką, žengiant jau kitokio pasaulio kūrimo link. Pašnekovė vardija ir kitus vaikų ugdymo aspektus, kurie taip pat labai reikšmingi formuojantis sąmoningam, atsakingam, savarankiškam ir mylinčiam žmogui.

„Norime, kad vaikai išmoktų mąstyti, patys atrastų atsakymus, sprendimus. Taip jie patiria atradimo džiaugsmą. Taip žadinamas smalsumas. Tad labai svarbu vaikams teisingai užduoti klausimus“, – dalijasi Neringa.

Mokomasi ir tokių gyvenimiškų pamokų, kaip draugiškumas, atvirumas. Vaikai išmoksta pasirūpinti vieni kitais, įsivardinti savus jausmus, o, pavyzdžiui, supykus, pyktį stengiamasi paversti geru darbu. Galbūt nustebsite, bet štai kokia kasdienė užduotis pateikiama vaikams:

„Kadangi orientuojamės į darnius santykius, laimę, meilę, tai viena iš užduočių vaikams: kaip mes kiekvieną dieną galime auginti meilę? Svarbu atkreipti vaiko dėmesį, juk jis pamąsto būtent apie tai, ties kuo stabteli. Tad vienoje ar kitoje situacijoje paklausiame: „Kaip manai, ar tavo elgesys paaugino meilę tavyje arba tame vaike?“. Vaikai kaip meilę dažnai įvardija pagalbą kitiems. Tokios smulkmenos, kaip maisto gaminimas su meile, stalo padengimas, medelio apkabinimas, darymas gražiai, su gerumu – tai irgi meilės auginimas, dalijimasis savo meile. Ir tos smulkmenos suformuoja visumą.“

Tad iš tokių detalių galime suprasti, kokia kuriama toji visuma.

Mokymasis žaidžiant

Kalbėdama apie mokymosi procesą, pašnekovė pasakoja, jog didžiąją dalimi jis vykstąs žaidžiant:

„Juk per žaidimus, per pasaką galima mokyti, kad ir apie žodį, jo sandarą. Žinoma, kuo vaikai vyresni, tuo sudėtingesnės ir užduotys. Jau kiti tikslai, iššūkiai, projektų rengimas, tad jau rimtesni ir žaidimai, ir pamąstymai“, – sako Neringa.

Taipogi svarbu ir išlaukti vaikų susidomėjimo, užsiėmimą padaryti jiems patrauklų. Tuomet vyksmas jau kitoks, žinios priimamos lengvai ir greitai, kuo stebisi net ir patys mokytojai.

Vyriškosios ir moteriškosios energijų ugdymas

Mokyklose dažnas būtent moterų kolektyvas, tačiau Neringa išsako savo pastebėjimus, koks augantiems berniukams yra svarbus vyriškas pavyzdys. Ji atskleidžia, kad jų ugdymo proceso matyme dalyvaujantys tiek vyrai, tiek ir moterys.

Į klausimą, ar mokykloje rengiamos (o gal tai numatoma ateityje) atskiros pamokos berniukams ir mergaitėms, pašnekovė atsako:

„Taip, ateityje mąstoma rengti atskiras pamokas berniukams ir mergaitėms, kaip kad vyksta ir Ščetinino mokykloje.

Juk berniukai ruošiami būti vyrais, tėvais. Jų užduotys kitokios. Reikšmingas kantrybės, valios, vyriškumo auginimas. Berniukai labai veiklūs. Lauke praleistų visą laiką. Mergaitės sava prigimtimi kitokios, jos labiau linkę būti viduje: sėdėti, šnekėti, megzti, siuvinėti. Tad ir žinių pateikimas skiriasi. Pavyzdžiui, berniukams labai tinkamas pateikimas per žaidimus, per judesį. Kadangi vaikų dar nedaug, mums gan lengva prisitaikyti prie jų.“

Kad mokyklose dėmesys būtų kreipiamas į vyriškosios ir moteriškosios energijų ugdymą vaikuose – labai retas atvejis. Dabar vykstantys procesai kaip tik priešingi. Kai, berods, norima suvienodinti abi lytis, tačiau kur link tai veda?

Laimingi vaikai mokykloje?

Aptarėme tėvų mintis, matymą, įdomu būtų sužinoti, o kaipgi šioje aplinkoje jaučiasi patys vaikai. Ir čia Neringa atvirauja:

„Visi trys mano vaikai lanko šią mokyklą. Atėjus metui važiuoti namo, jie nenori. Jiems taip patinka, atrodo, kad nieko nėra geriau.

Mokyklos bendruomenė – tarsi didelė šeima. Vaikai vieni kitais rūpinasi, vienas kitą prižiūri, laukia vieni kitų, svečiuojasi vieni pas kitus. Vyrauja visiškas bendrumas.

Tai gyvenimo mokykla, ir čia vyksta gyvenimas. Jie patys prisigalvoja tiek veiklų, kad ir siūlyti kažko savo nė nesinori.“

Pašnekovė dalijasi ir apie tokias vaikams smagias patirtis, kaip maisto gaminimas patiems, sėjinukų auginimas mokykloje ant palangių bei sėklyčių ruošimas, laukiant sėjos meto suplanuotame mokyklos darže, kuriame kiekvienas vaikas turi savo lysvę.

Planuojama, kad mokykla dirbs ir vasarą. Jos metu vyks įvairios stovyklos, edukacijos: tiek vaikams (pavyzdžiui, tik šiuo sezonu galima perteikti žinias apie vaistinguosius augalus), tiek ir tėvams (numatomos ir statybos).

„Taigi, baigę tokią mokyklą vaikai tvirtai stovės ant kojų. Žinos ir kaip Žemę mylėti, saugoti, ir kaip maistą užsiauginti ir pasigaminti“, – teigia moteris.

Tai, kas atrodo didžiosios visuomenės dalies užmiršta, kai kurių žmonių po truputėlį ir vis labiau susigrąžinama.

Atidžiai pažvelgę matome, kad pastebimai siaurėja žmogaus veiklos sritis. Dažnai ji apsiriboja ties viena konkrečia specialybe. Taigi, ir mintis, veikianti tik konkrečiuose rėmuose, tampa ribota ir lėta. Kaip suaktyvinti ją? Kardokų gamtos mokyklos vaikai turi tam galimybes.

Ugdymas klausimais arba mąstančios, atsakingos asmenybės formavimas

Svarbus aspektas, apie kurį daug kalbėjo Neringa – tai vaikų ugdymas klausimų pagalba. Tokiu būdu vaikai skatinami mąstyti, taip pat, užduodant teisingus klausimus, juos galima kreipti tinkama linkme.

Įdomus pasirinkimas. Juk įprastai mokyklose vaikai privalo tiesiog įsidėmėti jiems pateiktą medžiagą, dažnai turbūt nė nepagalvojant, kas ir kaip. Tad apie mąstymo skatinimą, taip išjudinant mintis ir po truputėlį leidžiant joms vis greitėti, nėra ką ir kalbėti. O štai šioje mokykloje, atrodo, būtent klausimai yra bene pagrindinė lavinimo priemonė.

Klausimas gali padėti išspręsti net ir kylančius nesutarimus?

Suaugę gan dažnai tarp vaikų kylančius nesutarimus linkę spręsti, pateikdami savą situacijos įvertinimą (gerai pasielgta ar blogai) ir griežtai nurodydami, kaip vaikams reikėtų apsieiti. Taip vaikui vis labiau diegiamas nesavarankiškumas (už jį priimant sprendimus), žadinamas menkavertiškumo, galbūt net kaltės jausmas (juk pasielgta blogai). Tačiau galimas ir kitoks elgesio būdas. Galima vaikui suteikti pasirinkimo laisvę. Ir čia vėlgi gelbsti klausimas. Juk užtenka paklausti: ar nori draugauti?

„Taip vaikams ir laisvė suteikiama, bet kartu ir atsakomybė: aš renkuosi pasielgti taip, vardan to, kad jaustumėmės gerai, vardan džiaugsmo ir panašiai“, – išsako savo mintis Neringa. Ir tas pasirinkimas gali būti atsiprašymas, o gal susitarimas žaisti kitaip ar panašiai.

Taip auga vaikai, galintys laisvai rinktis, bet tuo pačiu ir jaučiantys atsakomybę už savus veiksmus. Šiuo metu laisvės suvokimas gan iškreiptas. Jis atplėštas nuo atsakomybės prisiėmimo už savus veiksmus. Pavyzdžiui, žmonės leidžia sau iškirsti miškus, tik kaži kiek iš jų susimąsto (prisiima atsakomybę) apie galimus padarinius tiek gamtai, tiek savo palikuoniams. Todėl labai džiugu ir dar labiau svarbu, kad ugdomi būtent tokie vaikai.

Auganti mokykla ir jos idėja

Kardokų gamtos mokykla užgimė ir gyvuoja įkvėpta idėjos. Ir, nors ji dar jaunutė, tačiau tėvai jau kuria planus apie jos plėtojimą: dar vieno didesnio pastato statybas šią vasarą. Tuo tikslu bus rengiamos ir talkos, kurių metu numatomos moliavimo bei kitokios edukacijos. Taip pat galvojama apie rėmėjų paieškas.

„Visada laukiame norinčių prisijungti žmonių, pritariančių mūsų idėjai. Kuo mūsų daugiau, tuo mes stipresni, tuo daugiau galime nuveikti, tuo daugiau sukurti džiaugsmo visiems“, – sako Neringa.

Norintys gali jungtis ne tik prie mokyklos kūrimo, bet ir apsigyventi pačioje Kardokų gyvenvietėje, kurioje yra laisvų žemės sklypų.

„Siekiame išauginti Lietuvai sąmoningus vaikus, norinčius gyventi šitoje žemėje bei kurti, gražinti visą aplinką. Išauginti laimingus vaikus, stiprius gyvenimo šviesos nešėjus“, – konkretizuoja mokyklos idėją moteris.

Belieka tik palinkėti šiems žmonėms išsaugoti idėją ir padėkoti už jos įgyvendinimą, už pastangas vardan šviesios Lietuvos ateities.