°C
      2021 08 02 Pirmadienis

      Susirūpinta lietuvių kalbos išsaugojimu išeivijoje

      Nuotrauka: VDU nuotr.

      2021-01-26 13:00:00

      Nors lituanistiniam švietimui užsienyje skiriama daug dėmesio, statistiniai duomenys rodo, kad tik 5–6 proc. lietuvių vaikų išeivijoje sistemingai mokosi lietuvių kalbos. Tad siekdamas gerinti susiklosčiusią situaciją, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu su Švietimo, mokslo ir sporto bei Užsienio reikalų ministerijomis, Pasaulio lietuvių bendruomenės švietimo komisija ir Lietuvos ambasada Airijoje pradeda informacinę kampaniją tėvams išeivijoje šviesti dėl lietuvių kalbos mokymo svarbos.

      „Nemažai tėvų išeivijoje mano, kad jų vaikams nėra poreikio mokytis lietuvių kalbos, nes jie tikriausiai negyvens Lietuvoje. Bet seniai žinoma, kad, gyvenant užsienyje, gimtosios kalbos mokymasis itin svarbus tapatybei puoselėti, o daugiakalbystė labai naudinga vaiko raidai. Pastebime, kad dalis vaikų, kurių tėvai nemokė lietuvių kalbos, sulaukę paauglystės, pradeda ieškoti savo lietuviškų šaknų, o nemokant kalbos, tas šaknis atrasti yra sunkiau“, – teigia vienas kampanijos iniciatorių, užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas, 2017–2020 m. ėjęs Lietuvos ambasadoriaus pareigas Airijoje.

      Anot E. Meilūno, formaliojo ir neformaliojo švietimo lituanistines mokyklas šiuo metu lanko apie 10 tūkst. vaikų, tačiau, preliminariais duomenimis, šiandieninėje lietuvių diasporoje gyvena apie 150 tūkst. vaikų ir jaunuolių. Todėl, kaip pabrėžia VDU pranešime, svarbu ne tik remti jau veikiančias lituanistines mokyklas bei steigti naujas, bet ir kalbėtis su vaikų tėvais apie lietuvių kalbos mokymo svarbą.

      VDU profesorės Inetos Dabašinskienės teigimu, kiekviena šeima išeivijoje tam tikru metu sprendžia savo šeimos kalbos politikos klausimus.



      „Kokia kalba kalbėti namuose, ugdyti vaikus ir panašiai, o pasirinkimas didele dalimi priklauso nuo tėvų kalbinių nuostatų, jų pačių kalbų vartojimo patirties, kalbinio repertuaro. Nereikia pamiršti, kad dvikalbystės raida netapati vienakalbystei, tad dvikalbių vaikų kalba (-os) gali skirtis žodyno, gramatikos ir kitais kalbiniais parametrais nuo vienakalbių vaikų, bet tie skirtumai neturėtų būti traktuojami neigiamai“, – teigia prof. I. Dabašinskienė.

      Anot VDU Pasaulio lietuvių universiteto veiklų koordinatorės dr. Ingridos Dačiolienės, diskutuojant apie šiandieninius lituanistinio ugdymo iššūkius ir būdus juos išspręsti, tenka susimąstyti, kaip pakeisti nepalankų dalies tėvų nusiteikimą lituanistinio švietimo atžvilgiu. Reikia rasti kelią pasiekti tėvus, kurių vaikai nesilanko lituanistinėse mokyklose, taip pat sugriauti egzistuojančius lituanistinio ugdymo ir dvikalbystės mitus.



      Kad kuo daugiau išeivijos vaikų galėtų mokytis lietuvių kalbos, lituanistinių mokyklų mokytojai ir kiti lituanistinio ugdymo praktikai kviečiami dalintis savo įžvalgomis ir patarimais apie tai, kas labiausiai motyvuoja tėvus leisti vaikams mokytis lietuvių kalbos. Taip pat laukiama patarimų tėvams, mokytojams, kitiems lietuvių kalbos mokymo praktikams: kokie yra efektyviausi lietuvių kalbos perdavimo šeimoje būdai, kokias baimes ir kokiu būdu tėvams bei vaikams reikėtų įveikti.
      „Paradoksalu, bet teigiamo požiūrio į lietuvių kalbą, jos reikalingumą ir svarbą, pirmiausia reikia mokyti tėvus, – tokia šiandieninė realybė“, – teigia 2020 m. lituanistinio švietimo mokytojo premijos laureatė, lietuvių kalbos mokytoja Airijoje Jurgita Urbelienė. Nuolat susidurdama su neigiamu tėvų požiūriu į lituanistinį ugdymą, pedagogė nusprendė vesti edukacinę pamoką tėvams tema „Dvikalbystės/daugiakalbystės nauda“. Po šios edukacijos į kitą lietuvių kalbos pamoką susirinko 21 iš 23 vaikų. Tuo tarpu prieš pokalbį su tėvais, pamokoje dalyvavo 8 vaikai.



      VDU pranešime pabrėžiama, kad informacinę kampaniją, skirtą gerinti lietuvių kalbos mokymo išeivijoje situaciją, kovo 12 d. vainikuos lituanistinio ugdymo forumas. Jame politikai, užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai, akademikai, diasporos atstovai analizuos ir spręs opias lietuviškosios tapatybės bei lietuvių kalbos išsaugojimo išeivijoje problemas.

      Skaityti komentarus