Yra begalės literatūros, daug straipsnių būtent apie mokslą ir jo svarbą. Bet ar galima kažko išmokus sakyti, kad jau viską žinau, viską supratau ir galiu gal net kitus šio to išmokyti?.. Ne visada. 

Fizikas Albert Einstein teigė: „Mokslas nebuvo ir niekuomet nebus užbaigta knyga. Kiekvienas svarbus laimėjimas iškelia naujų klausimų, o visokia raida ilgainiui susiduria su naujais, kaskart didesniais sunkumais.“ 

Gyvenimiškas pavyzdys. Laikomas psichologijos egzaminas. Žmogus visiškai pasitiki savo jėgomis, savo žiniomis, tiesiog yra 100 procentų garantuotas, kad išlaikys šios mokslo disciplinos itin sudėtingą egzaminą. Ir išlaiko. Žinoma, jis dėjo daug pastangų, ilgai ruošėsi, ir turi puikų rezultatą – stiprų ir užtikrintą dešimtuką. Bet, tarkime, laikomas filosofijos egzaminas, iš kurio vos ne vos „išspaustas“ silpnas šešetas. Atrodo, buvo ir nemažai mokytasi, ir, svarbiausia, - tikrai ne paskutinę parą, o taip nepasisekė. Ko gero, nors šios mokslo disciplinos šiek tiek ir panašios, bet galutiniai rezultatai priklauso tik nuo paties besimokančiojo – o jam filosofija buvo ne prie širdies. Taigi, turima, kas turima. 

Ką tuo noriu pasakyti? Kad viskas priklauso nuo požiūrio. Kai esi užtikrintas ir kai esi abejojantis bei mąstantis „ai, kaip nors išsisuksiu...“ Neišsisuksi. Viskas gi atsispindi rezultatuose. Kai esi imlus žinioms ir informacijai, esi tikras, kad tau tikrai įdomu, o tos žinios pravers ir gyvenime, tai mokydamasis viską tiesiog gerte sugeri. Todėl ir nenustebina aukščiausias žinių įvertinimas. Bet kur yra išankstinis nusistatymas, kad bus kaip bus, tai ten – bergždi ir rezultatai.

Vis tik labai svarbu nenustoti mokytis, tobulėti, šviestis, plėsti savo jau turimų žinių bagažą. Kas tai bebūtų – tikslieji ar humanitariniai mokslai, politikos vingrybės ar margas menų spektras. Visur ir visose srityse yra ko pasimokyti ar tiesiog prisiminti tai, ką pasąmonėje žinai, tiesiog pagilinti bei praplėsti žinias. Nuolatinis akiračio plėtimas – išties sveikintinas dalykas. Deja, bet tikrai ne visi to nori ar gali. Sakosi neturį pakankamai tam noro ar laisvo laiko. Bet, kita vertus, kuo to laiko mažiau, ar jau spaudžia tam tikri terminai, tuo daugiau nuveikiama ir pasiekiama. Tik nereikia taip iš anksto imti ir nuleisti rankų ar nukabinti nosies! Laiko viskam užtenka. Tereikia sistemingai ir atidžiai pasiskirstyti prioritetus ir pirmyn. Su ta švytinčia iš tolo mokslo alkio ugnele akyse, su plačia šypsena veide, su didžiais, bet kartu ir realiai įgyvendinamais užmojais!

Dienotvarkė. Ir viską galima suspėti

Kiek daug tokių žmonių, kurie, rodos, užimti nuo labo ryto iki kone pačios nakties, bet nuveikia daug darbų, žymisi užtikrintus pliusus savo dienotvarkėse ties įgyvendintais tikslais ar planais. Tada pakyla ūpas dar daugiau siekti ir pasiekti. Galima kuo drąsiausiai rodyti savo sugebėjimus ir būti tikram, kad būsi įvertintas ir pastebėtas. Tiek darbuose, tiek moksluose, tiek ir studijose. Dienotvarkė leidžia pajausti, kad yra kažkokia rutina, žinojimas, kas po ko seka, ko galima tikėtis, įvertinamos visos galimos situacijos ir visi galimi variantai. 

Žinomas garsusis posakis „Mokslo šaknys yra karčios, bet užtat vaisiai - saldūs.“ Tai gali būti taikytina ne tik moksleiviams ar studentams, dirbantiems ar nedirbantiems, bet ir kiekvienam iš mūsų, visiems žmonėms. Tiesiog visiems tiems, kurių žinių alkis yra tarsi nepasotinamas, be pabaigos ir, rodos, be jokių ribų. Tik, žinoma, nereikia užsibrėžti „napoleoniškų“ tikslų, nes tada tikrai tas mokslo ir žinių kelias bus ne tik sudėtingas, bet ir vos ne utopinis. Bus galvojama, kad žūtbūt privalu įgyvendinti vieną ar kitą planą, o galimybių tam kaip ir nėra. Viskam turi būti saikas, realus požiūris ir realios viltys. Atlikti reiktų tik tas užduotis ir planus, kuriuos įmanoma įgyvendinti, per daug neišsiplečiant. 

Garsus prancūzų rašytojas Deni Didro ir teigė, kad „Kas žino, kokie turi būti daiktai, - tas protingas žmogus; kas žino, kokie daiktai yra iš tikrųjų, - tas prityręs žmogus, o kas žino, kaip juos pagerinti, - genialus žmogus.“ Kaip arti esame prie genialumo, gan retai susimąstome. Bet iš tikrųjų – kiekvienas gali pasiekti daug, daugiau ir daugiausia pagal savo galimybes. Tik, kaip jau ir sakyta, viskam labai padeda dienotvarkės įsivedimas. Viskas įvykdoma suplanuotai, laiku, tvarkingai ir gerai.

Novatyvumo svarba

Dabar labai populiarūs įvairūs kursai, seminarai, susitikimai su tam tikrų mokslo ar menų sferų atstovais. Kiek daug žinių iš jų galima pasisemti. Tokie žmonės tarsi švyturiai ar net galima juos įvardyti kaip dvasinius vedlius/guru; ir jie skatina žengti ten, kur kartais nelabai ir drįstama žengti, t.y. mokytis naujos specialybės ar plėsti jau turimas profesines žinias. O galimybės ir norai tikrai yra kone beribiai. Tereikia atrasti tą veiklą, tą sritį, kuri galėtų žmogų „papildyti“ ir įkvėpti naujiems gyvenimo tikslams ir planams. Novatoriškos idėjos ir projektai visada sutinkami palankiai ir vertinami dar palankiau, nes naujų idėjų dažnai pritrūkstama, tačiau bendromis jėgomis yra viskas įmanoma.

„Noras nuolatos tobulėti!“ – būtent tokia ir turi būti daugumos žmonių siekiamybė.