Dėl šios priežasties daugelis vaikų nerimauja, nervinasi prieš testus, nes jiems pastoviai kartojama, kad jų vertė priklauso nuo gauto pažymio, o ne nuo jų kūrybiškumo. Jei vienas vaikas rašo nuostabius eilėraščius, tačiau neišlaiko matematikos egzamino, pastarasis bus pagrindinė pokalbio tema. Dažnai skatiname vaikus labiau susikaupti ar mokytis daugiau, nors ta tema nėra jo stiprioji pusė. Ši sistema mokinius moko įsiminti ir tikrina išmoktą informaciją testų forma. Tokių būdu kiti vaikų gebėjimai ar talentai lieka šešėlyje.

 Šių laikų mokymosi sistema kuria nepriekaištingus darbuotojus, kurie visą darbo dieną turės sėdėti ofise ir sekti kitų nurodymus. Ilgos darbo valandos, nulis laiko pramogoms, instrukcijų klausimas ir, deja, jokio kūrybiškumo. Ši sistema iš tikrųjų priimtina tik keliems procentams žmonių, o likusieji yra priversti nuodyti kūrybiškumą.

Tad kyla klausimas, kaip mes nusprendėme, kad geriausias būdas vaikams mokytis  - sėdėti prie stalų ir nekalbėti?

Vaikai turėtų žaisti, tyrinėti, stebėti, suklupti, atsitiesti, būti smalsiais, klausinėti, rasti atsakymus, mokytis iš kitų, kol jie auga. Vaikai, sėdintys suoluose, nėra natūralus vaizdelis, tačiau iki šiol mums atrodo, kad tai – normalu ir taip turi būti. Tačiau praėjo ne tiek ir daug laiko nuo to momento, kai ši sistema buvo priimta.

Pagalvokite, galbūt, „jei vaikui nesiseka mokytis, tai ne jo problema, o sistemos?“

Nepamirškime, yra daug intelekto formų, tad laikas priimti kiekvieną jų. Švietimo sistema tokia, kokia ji yra šiandien, turi būti keičiama.