Visuomet galime pasitikrinti: kai šeimoje yra daugiau vaikų, vyresnieji demonstruoja su mažesniais tėvų elgesį su vyresniais.

Todėl jei tave kas nors erzina vyriausiojo vaiko bendravime su mažesniais, atsisuk į save ir pagalvok - ką darai su vyriausiuoju?

Sąmoninga tėvystė ir motinystė prasideda su pasiryžimu sąmoningėti patiems mums. Todėl negali būti jokių temų apie vaikų manipuliacijas, norų tramdymą, mokymą reikšti pyktį ar vaikų agresiją...

Kai mama moka pykti ir nežaloja nei savęs, nei vaikų, vaikai irgi moka pykti. Jei vaikų poreikiai yra patenkinami nuosekliai, vaikai nebūna agresyvūs. Nepasiduokime pataikavimui nesąmoningiems tėvams. Nesiklaidinkime.

Visai neseniai su vienu pažįstamu ir bendraminčiu aptarėme dar vieno, mūsų manymu, baisaus seminaro turinį. Jis kvietė ateiti ir sužinoti apie vaikus - manipuliatorius. Aš nenustebau, nes seminaro autorės knyga taip pat yra apie tai. Vaikai - taisytini sutvėrimai. Taip ji vaikų nevadina. Tačiau visas knygos turinys ir paskaitų pavadinimai - ne apie mus, tėvus, ne apie tai, ko mes turime išmokti, kad nesulaužytumėm vaikų, o apie vaikų elgesio korekciją.

Man tai - visiškas nesusipratimas šiuolaikinėje psichologijoje. Kaip kokie viduramžiai.

Jokiais būdais nesakau, kad tėvai turi netekti savo gyvenimo dėl vaikų ir visur būti tik mama arba tėvu. Visai ne. Tačiau mes esame už vaikus labai atsakingi. Ir jei linkime jiems geresnio gyvenimo už mūsų arba bent jau ne blogesnio, tai turime elgtis taip, kaip vakar nesielgėme. Ir ne rytoj. O jau šiandien verta pasirinkti kitokį elgesį.

Jei tu turi vaikų, tai tau nereikia jokių saviugdos kursų, kaip būti geresniu žmogumi. Tu turi vaiką. Ir jis bus labai geras tavo egzaminuotojas - koks tu esi žmogus.

Viename gero maisto restorane prieš mane sėdėjo šeima su dviem vaikais. Mama nuolat sakė pastabas tėvui ir visaip teisino vienokį ar kitokį vaikų elgesį. Pakilusi trumpam išeiti pasakė: na, nesusimuškite jūs čia be manęs.  Vaikai, tiesą pasakius, visai nieko blogo nedarė. Jie tiesiog buvo triukšmingesni nei suaugę. Tik tiek. Bet tėvai norėjo jų kaip robotukų. Linksmiausia frazė buvo: liaukitės, jūs ne namuose. Va toks paikumas būdingas mums. Nes vaikus ne šiaip dėl įvaizdžio drausminti reikia. Vaikams reikia paaiškinti: čia ateina žmonės ramiai pavalgyti, todėl pasistenkime būti tylūs. O jei ir patiems tėvams sunku būti su vaikais restorane, tai nereikia kurį laiką būti visai. Nes tos pastabos, tas nuolatinis tramdymas tų, kurių tramdyti nė nereikėjo... Berniukas karts nuo karto vis pabučiuodavo mamą. Berniukui kokie 6 metai galėjo būti. Gal 7. Mama sėdėjo kaip statula. Nebuvo meili. Tuomet pagalvojau: prabangiame restorane susirenka ne aristokratai, o turintys pinigų ir vaidina aristokratus. Vietoj pasimylavimo su vaiku dar ir dar ji pareiškė: man jau atsibodo tie tavo bučiniai. O tėvas ant viršaus dar rėžė: manai, kad savo bučiniais pasieksi savo ir tau mama leis daryti tau, ką nori?  Va tokie mes esame. Buki. Kietaširdžiai. Užsiauginti barzdas pagal pasenusias madas mokame greitai ir lengvai. Uždirbti pinigus, kad galėtume valgyti brangų ir skanų maistą - mokame. O būti meilingais tėvais - nemokame.

Ar aš jiems ką sakiau? Ne. Ne mano gi reikalas. Norėjau parodyti viršelį naujos knygos. Bet... Tokie pagalbos neieško. Jie save laiko sėkmingais tėvais, kuriems nelabai pasisekė su vaikais...

Toje šeimoje vaikai dar neturi šansų būti laimingais. Vaikai mokėjo teisinti save kaip dideli. Bet jų niekas neklausė. Ir kuo labiau yra nuneigiami visokie jausmai, tuo daugiau vaikai juos rodo hiperbolizuotai. Ir tai ne juokais sprogdina smegenis. Kaip įtariu - labiausiai barzdočiui tėvui. O mama... Jei būtų didelė, būtų užsakiusi kokteilį dukrai, o ne aiškinusi vyrui, kad jis privalėjo nusileisti vaikui... Moterys pervargsta kontroliuodamos vyrų elgesį su vaikais. Nei pačios būna geromis mamomis, nei tėvų pagerina. Ką daryti? Būti gera mama. Kai tik gali.

Atmink: net jei tu elgsiesi negarbingai, vaikai mylės tave. Nes meilė tėvams yra užkoduota jų prigimtyje. Mes, tėvai, vaikams esame visada svarbūs.

Kai esi mama arba tėvas, pedagogas, būrelio vadovas, ne tik save privalai nešti aukštyn, šviesyn, geryn, bet ir visus vaikus, kurie atėjo į tavo gyvenimą.

Šia savaitę buvau nustebinta vieno būrelio vadovo skambučiu vakare. Jis klausė - ar sėkmingai sugrįžo vaikas per parką į namus. Nesvietiškas jautrumas vaikystei. Atsidavimas, už kurį negalima niekuo sumokėti. Nes tai - nenuperkama. Va tokie vadovai yra tinkami mūsų vaikams. Meldžiu Dievą, kad jie ateitų į mūsų vaikų gyvenimus.

Kai vaikas grįžta iš mokyklos ar būrelio - pasitik jį su džiaugsmu.

Nesakyk vakare vaikui pastabų, nes eisi miegoti, todėl nespėsi su vaiku pasikalbėti maloniai ir praturtinti jį, dovanoti jam pasitikėjimą, nespėsi juo pasidžiaugti. nebūk kvailys, nedalink pastabų.

Gyveni su ne savo vaiku? Valdyk save ypatingai. Nebent myli vaiką visa savo plačia širdimi taip, kaip savo tikrąjį.

Nesakyk garsiai savo neigiamos nuostatos apie vaiką. Daryk viską, kad jos tavyje neliktų. Nes vaikui reikia tik juo tikinčių.

Nepaversk bendravimo su vaiku nuolatiniu žodiniu auklėjimu. Užsičiaupk. Rodyk, kaip reikia gyventi. Ieškok priežasčių kartu pasijuokti, pasidžiaugti, pažaisti, paskaityti ką nors gero.

Tu turi visas galimybes pakeisti savo gyvenimą su vaiku dar šiandien. Nes - dar ne vakaras.