„Vilniaus centre eini, kur yra pačios brangiausios vietos, prie Katedros stovi skelbimas, stovai reklaminiai. Ir tuose reklaminiuose stovuose seniau puikuodavosi produktai vienokie ar kitokie, „pirk šitą, pirk šitą“, o šiandien stovi berniukas su dubeniu ant galvos, pridėtu vaisių ar daržovių, ir sako: „ateikite dirbti kurjeriais“, – sako K. Jusčius.

Pasak K. Jusčiaus, ypač didelis darbuotojų trūkumas jaučiamas aptarnavimo ir kituose sektoriuose, kuriuose atlyginimai mažiausi, kadangi po pandemijos suvaržymų nesugrįžo daug tuos darbus dirbusių žmonių. Verslininko teigimu, nemaža dalis į prastovas išleistų darbuotojų vėliau nusprendė ieškoti saugesnių bei geriau apmokamų darbo vietų, pavyzdžiui, IT ar statybų sektoriuje.

„Atlyginimai nebuvo labai dideli ir žmonės tame sektoriuje labiausiai iš tikrųjų ir nukentėjo per kovidą, nes jei jie gaudavo tuos minimalius atlyginimus ar mažiau nei minimalius, tas išmokas, natūralu, kad žmonės sako „ar aš noriu šitame segmente likti“, – „Žinių radijui“ sakė K. Jusčius.

„Auga group“ vadovas įsitikinęs, kad minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) kėlimas yra teisingas sprendimas, padėsiantis mažinti neteisėtai išmokamų atlyginimų mastą. Vis dėlto jis pažymi, kad darbuotojų trūkumas paliečia ir aukštus atlyginimus mokančius verslus, tad valstybė turėtų suteikti daugiau laisvės darbdaviams priimti užsieniečius.

„Užverti ir saugoti visas darbo vietas, kurių nenori niekas užimti, tai yra tikrai didelis nesusipratimas. Nors aš ne vežėjas, bet kalbu iš verslo pozicijos, manau, kad tai yra didžiulis nesusipratimas valstybininkų ir jie taip negalėtų elgtis ir (turėtų – ELTA) leisti verslui vystytis, leisti jam investuoti ir leisti mokėti mokesčius Lietuvoje“, – teigia K. Jusčius.

Nuo 2022 metų pradžios numatomas MMA kėlimas iki 730 eurų. Jei MMA didinimą patvirtins Seimas, nuo kitų metų minimalus darbo užmokestis „į rankas“ sieks 518 eurų.

Užimtumo tarnybos duomenimis, spalio pradžioje Lietuvoje buvo registruota 195 180 bedarbių asmenų, registruotas nedarbas siekia 11,3 proc.