Kodėl teko rinktis ne booking.com, bet „Airbnb“?

Visuomet, kai keliauju, dažniausiai naudojuosi booking.com sistema, tačiau tąkart nebuvo nakvynės vietų Amsterdame už normalią kainą. Buvo likę tik labai brangūs ir itin prabangūs viešbučiai arba pigūs nakvynės namai, kur viename kambaryje gyvena daugiau nei keturi žmones. „Na jau ne, ačiū, pasakėm mes su vyru“, ir nusprendėme pradėti savo būsto paieškas per „Airbnb“...

Deja, čia sėkmė mums nesišypsojo. Po ilgų paieškų, galiausiai radusi vieną nakvynės vietą vakarinėje Amsterdamo dalyje, susisiekiau su būsto šeimininku. Šeimininkas pasirodė itin malonus ir labai protingas (būtent, protingas, o ne suktas, kaip man pasirodė iš pat pradžių), mat norėjo “apeiti” „Airbnb“ mokesčius ir pasiūlė mums pirmiausiai užsisakyti vieną, o ne tris dienas, mat už likusias dvi dienas būtume jam sumokėję grynaisiais. Mes taip ir padarėme, atšaukėme seną užsakymą ir padarėme naują – vienos dienos.

Laukiu, laukiu, kol šeimininkas patvirtins mano užsakymą „Airbnb“ sistemoje, o jis staiga jį atmeta. Pasirodo, ponas olandas prisiminė, kad pas jį tą savaitgalį bus draugas ir jis mūsų negalės priimti. Tai štai tokia nesėkminga pirmoji mūsų patirtis buvo su „Airbnb“...

Trečias kartas nemeluoja: maloni pažintis su Ana

Antroji „Airbnb“ būsto užklausa buvo nugvelbta mums tiesiai prieš nosį – pamatėme, kaip puikų būstą Amsterdamo centre už itin patrauklią kainą užsisako kita porelė.

Trečias kartas nemelavo, po savaitės laiko paieškų galiausiai radome dar vieną būstą – Harlem gatvėje, netoli Jordan rajono, vos penkiolika minučių nuo centrinės Amsterdamo stoties, statytą dar XVI a., išlaikiusį visą savo autentiką. „Nuostabu – man patinka senovė, bus labai įdomu čia apsistoti“, - pamaniau sau mintyse ir nieko nelaukdama susisiekiau su būsto šeimininke.

Ana pasirodė draugiška, jauna moteris, kuri gan greitai patvirtino mūsų užklausą. Kaina būsto buvo gan brangi – 90 eurų už nakvynę, plius įvairūs „Airbnb“ mokesčiai, taigi už tris dienas mes turėjome sumokėti nei daug nei mažai – 330 eurų/2 asm. Pinigai nuo kortelės buvo iškart rezervuoti, užklausa patvirtina. Galėjom būti ramūs ir su nekantrumu laukti mūsų kelionės.

Bet jau kitą dieną gavome iš Anos žinutę, kurioje ji teiravosi apie mus: ką mes dirbame, kokios mūsų pavardės, kokiais tikslais atskrendam į Amsterdamą ir pan. Pasirodo, prieš keletą dienų Ana turėjo labai blogą „Airbnb“ patirtį ir jos butą nusiaubė kažkokie turistai. Suprasdama Aną parašiau, kad mes norim tik savaitgalinės išvykos į naują miestą ir mūsų tikslas – pažintinis savaitgalis Amsterdame.

Po šios mano žinutės Ana patvirtino užklausą, ir man, ir jai, pasidarė ramiau. Su nekantrumu laukėme savo kelionės dienos. Ir ji galiausiai išaušo.

Po darbo, vėlų penktadienio vakarą, lėktuvas iš Londono Lutono oro uosto kilo ir leidosi Amsterdamo Schiphol oro uoste. Vos 45 minutės skrydžio ir tu jau Amsterdame. Kai pagalvoji, lėktuvas patogi ir greita susisiekimo priemonė, tačiau Amsterdamą galima iš Londono per Doverį pasiekti ir su automobiliu. Užtrunka apie tris su puse valandos – panašiai tiek, kiek, pavyzdžiui, nuo Birštono iki Palangos nuvykti.

Penktadienio naktį atvykus į Amsterdamą jau buvo gerokai sutemę. Išėjus iš oro uosto greitai radome geltonuosius bilietų kioskelius, nusipirkome traukinių bilietą, kuris kainavo 5,20 eur ir sėdome į Sprinter traukinį. Kelionė nuo Amsterdamo Schiphol oro uosto iki centrinės Amsterdamo stoties truko tik penkiolika minučių.

Išėjus iš Amsterdamo stoties aikčiojau iš nuostabos: ji man priminė Londono stotį -  King’s Cross St. Pancras, o judėjimas šalia stoties penktadienio vakarą buvo itin intensyvus: kas dviračiais važiavo, kas krizeno apsirūkę nuo žolės ar apsvaigę nuo alkoholio, kitaip tariant - žmonės neskubėjo ir buvo laimingi švęsdami naktinį gyvenimą.

Mūsų jau laukė Ana. Ėjome link savo būsto. Teko praeiti Harlem gatvę, kurioje įsikūrę daugybė kavinukių, restoranų ir parduotuvių – gyvenimas šioje gatvėje virte virė. Nieko keisto, nes visai šalimais esančiame Jordan rajone dar senų senovėje kūrėsi darbininkų klasė, čia nuo holokausto slėpėsi ir Ana Frank. Dar ir dabar Jordan rajone dažnas turistas užsuka aplankyti Anos Frank butą, kad pamatytų knygų lentyną ir sieną, kurioje buvo įrengtas įėjimas į šios jaunos mergaitės slėptuvę.

„Airbnb“ būsto savininkė buvo mums atsiuntusi adresą ir nurodymus, kaip rasti būstą. Uoliai jais vadovavomės ir galiausiai pasiekėme savo kelionės tikslą. Užlipome laipteliais, paspaudėme durų skambutį. Ana atrakino duris. Tuomet lipome siaurais laipteliais. Lipome ir sukomės. Ir vėl lipome ir sukomės. Džiaugėmės, jog su savimi neturėjome didelių lagaminų, nes net neįsivaizduoju, kaip su jais būtume užlipę į butą. Galiausiai priėjome prie buto durų. Ana laukė mūsų su savo drauge. Prisėdom prie stalo. Jauna moteris pasiūlė imbierinės arbatos, matydama, kad mano vyras nekaip jaučiasi. Pradėjome kalbėtis. Taip jaukiai, šiltai ir ramiai, lyg senos, geros, pažįstamos draugės.

Aną įsivaizdavau visai kitaip – iš „Airbnb“ pateiktos nuotraukos ji atrodė jauna, studentė, o išties tai buvo jau virš trisdešimt metų moteris, kuri puikiai kalbėjo angliškai (beje, kaip ir visi Amsterdame). Ji mums davė daugybę patarimų, ką būtų galima nuveikti laisve alsuojančiame mieste – Amsterdame. Valandėlę pakalbėję apie rimtus ir nerimtus reikalus atsisveikinom, linkėdami labos nakties.

Pirmas rytas naujuose namuose su... būsto šeimininke!

Kitą rytą mūsų laukė siurprizas - atsikėlusi pamačiau, jog Ana neišėjo, ji, pasirodo, miegojo kitame buto kambaryje. Pamačiau ryte ją einant į dušą, susitikome virtuvėje. Laimei, Ana buvo supratinga ir po to išėjo, visą savaitgalį taip ir nematėme daugiau Anos, karaliavome vieni bute, nors Ana buvo sakiusi, jog į butą gali užsukti jaunas berniukas ir didelė moteris, mat jie čia gyvena. Neužsuko, nors tikėjomės.

Pats būstas atrodė kiek apleistas, nebuvo itin sutvarkytas.

Stebino tualetas, kuriame ant visų kampų buvo išklijuota įvairi medžiaga: viršuje apie Kamasutrą, priešais tualeto klozetą – apie grybukus ir jų rūšis, ant grindų buvo Ančiuko Donaldo žurnalas, o viršuje kabėjo rusiškas alfabetas.... „Rodos, tualete tikrai būtų ką veikti, jei užkluptų „rimtas reikalas” “, - pagalvojau sau mintyse, pamačiusi visus tuos plakatus.

Mūsų kambarys buvo didelis ir saulėtas. Grindys buvo natūralaus medžio, lubos tokios, kaip pas močiutę kluone... Nieko keisto – juk tai buvo XVI a. olandiško tipo būstas – aš norėjau senovės – senovę ir gavau.

Stebino senovė, kuri buvo derinama su modernu. Kambaryje kabojo paveikslai, kurie iš pirmo žvilgsnio priminė vaiko petskaliones ant lapo arba apsirūkusio žmogaus saviraišką. Kas žino, gal taip ir buvo? Kaip bebūtų, meną kiekvienas suvokiam savaip...

Taigi, apibendrinus „Aribnb“ galima daryti tokias išvadas:

„Airbnb“ privalumai:

• Ne vienas kambarys, o visus butas yra jūsų;
• Autentiškos tos šalies interjero pajautimas;
• Artimesnis santykis su vietiniais žmonėmis – galimybė pabendrauti su vietiniais;
• Check in ir chek out galima daryti susitartu laiku;
• Galimi malonūs ir nelabai netikėtumai (pvz., mūsų atveju - arbata ir medus, kuriuo vaišino Ana arba kitą rytą atsibundi ne vienas, o su būsto šeimininku (-e) ).

„Airbnb“ trūkumai:

• Papildomi mokesčiai už „Airbnb“ servisą;
• Mūsų atveju buvo negalima naudotis tam tikrais daiktais: orkaite, patefonu, mikrobangų krosnelė ir t.t...Teoriškai – nes buvo parašyta,  kad jie neveikia, bet praktiškai, manau, kad jie veikia, tik šeimininkai nenori, kad turistai naudotųsi...
• Privatumo stoka, jei būsto šeimininkai yra nesupratingi.

Ar „Airbnb“ naudosiu antrą kartą?

Niekada nesakyk niekada, tačiau papildomi mokesčiai „Airbnb bei privatumo stoka verčia rinktis geriau jau booking.com, nei „Airbnb“.