Kaip spalvos veikia žmogų? Smegenys apdirba gautą vaizdinę informaciją ir atitinkamai reaguoja, nuo ko priklauso žmogaus psichologinė būsena. Į spalvas žmogus reaguoja ir fiziškai: pakinta pulsas, kvėpavimas, spaudimas ir t.t. Tokios organizmo reakcijos nėra vienodos, jos skiriasi priklausomai nuo charakterio, lyties, amžiaus, profesijos ir netgi tautybės. Todėl prieš pradedant planuoti ofiso interjerą, būtina atsižvelgti ne tik į kompanijos veiklos pobūdį, bet ir į darbuotojus. Jaunas ir dinamiškas kolektyvas su malonumu darbuosis ryškių spalvų patalpoje, tuo tarpu vyresnio amžiaus komandą toks interjeras gali slėgti ir slopinti.

Visgi yra tam tikro universalumo tame, kaip kai kurios spalvos veikia žmogaus nervinę sistemą ir kuriuo galima pasikliauti kuriant palankią darbo aplinkos atmosferą.

Raudona. Aktyvuoja visas organizmo jėgas, žadina gyvybinę energiją, didina adrenalino kiekį. Veikia ganėtinai agresyviai, priverstinai, įkyriai. Fiziniame lygyje kilsteli spaudimą, tankina kvėpavimą bei pulsą. Bendrai paėmus – raudona spalva didina darbingumą. Išvada: raudona nelabai tinka ofiso sienoms, tačiau labai tinka patalpoms, kuriose kuriama ar ieškoma kūrybinio sprendimo, generuojamos idėjos – ten, kur reikia trumpalaikio, bet aktyvaus jėgų bei fantazijos sukaupimo. O jau analizuoti visa tai reiktų kitomis spalvomis dekoruotame kambaryje, todėl, kad sprendimo priėmimas reikalauja šalto proto. Įspėjimas: po ilgesnio laiko raudona pradeda dirginti ir slėgti, gali iššaukti agresiją.

Oranžinė. Tonizuoja, žadina, šildo. Žmogus tampa budresnis, nuotaika pagerėja. Tai gyvenimo džiaugsmo ir pozityvo spalva. Išvada: švelnūs oranžiniai tonai teigimai veikia darbingumą. Įspėjimas: kartais oranžinės perteklius iššaukia “pabėgimą” iš darbo.

Geltona. Tai saulės, šviesos ir džiaugsmo spalva. Energinga, linksma, pakraunanti žmogų lyg bateriją. Išvada: puikiai stimuliuoja protinę veiklą ir teigiamai veikia nervų sistemą, didindama darbingumą. Įspėjimas: geltonos spalvos perteklius gali sukelti godumą materialinei naudai.

Žalia. Švelni ir universali, pasitikėjimo ir ramybės spalva. Gaivina, ramina. Mažina galvos skausmą, padeda atsikratyti dirglumo, normalizuoja pulsą ir spaudimą. Išvada: puikiai tinka ofisams, kur dirbama “galvomis”, kadangi stimuliuoja protinę veiklą bei padeda susikaupti. Įspėjimas: žalia deriniuose su kitomis spalvomis “perbėga į jų pusę”: su šiltomis spalvomis perima šiltų spalvų ypatybes (pavyzdžiui, geltona su žalia), su šaltomis – šaltų (mėlyna su žalia).

Žydra. Ramina, vėsina, padeda susikaupti. Priskiriama prie pasyvių spalvų, lėtinančių gyvybinius procesus – kvėpavimą ir pulsą, žemina spaudimą, kūno temperatūrą, atpalaiduoja raumenis bei slopina apetitą. Nuteikia apmąstymams, ramybei, padeda įsisavinti informaciją. Išvada: žydra tinka patalpoms, kur darbas yra monotoniškas, vienodas. Žydra sukuria draugišką atmosferą, todėl tinka derybų kabinetams – kad diskusijos būtų vaisingos ir maksimaliai nekonfliktiškos. 

Mėlyna. Ramina, vėsina, stabdo. Nežiūrint to, kad mėlyna yra artima žydrai, jos poveikis žmogui kiek kitoks. Jos abi slopina gyvybinius procesus, tačiau žydra padeda susikoncentruoti, o mėlyna mažina dėmesingumą ir sukelia ne su darbu susijusius apmąstymus. Mėlyna slopina dėmesį ir mažina darbingumą. Išvada: mėlyna labiausiai tinka poilsio kambariams, kuriuose galima trumpam pailsėti nuo darbo. Įspėjimas: per daug mėlynos gali tiesiogiai paveikti įmonės rezultatus.

Violetinė. Gerina širdies ir plaučių darbą, didina ištvermę, slopina visas gyvybines funkcijas. Sukelia nuovargio jausmą. Išvada: darbinėje aplinkoje violetinės turi būti minimaliai. Įspėjimas: per didelis violetinės spalvos kiekis gali sukelti prislėgtą būseną ir paslėptą susierzinimą.

Juoda ir balta spalvos laikomos bazinėmis. Balta sukelia asketizmo ir minimalizmo pojūtį. Juoda stipriai gadina nuotaiką ir sukelia sunkią, slogią būseną, neigiamai veikia darbingumą ir bendrą savijautą. Išvada: šias spalvas geriausia naudoti tik kaip papildomas. Juodos spalvos naudoti minimaliai. Įspėjimas: žmonės nenori ilgai užsibūti patalpose, kuriose dominuoja balta, juoda ir pilka spalvos.

Spalvų derinių poveikis

Žinoma, vienos spalvos patalpos būna nedažnai. Bet reikia žinoti, kaip veikia ir skirtingų spalvų deriniai. Pavyzdžiui, geltonos, žalios ir oranžinės derinys sukuria pozityvią ir draugišką atmosferą, stimuliuoja nestandartinį mąstymą. O geltonos, žalios ir mėlynos derinys ramina ir tonizuoja. Raudona, mėlyna ir žalia didina darbingumą.

Grindys turėtų būti tamsių šiltų atspalvių, idealu – rudos atspalviai. Apskritai, darbo vietai labiausiai tinka šilti vidutinio intensyvumo atspalviai. Puikiai dera geltona ir žalia, smėlio rusva ir ochra. Maitinimosi patalpos turėtų būti šiltų ir sodrių spalvų – geltonos, raudonos, oranžinės. Šaltos spalvos mažina apetitą.

Labai svarbu yra ne tik spalva, bet ir jos intensyvumas. Ryškios spalvos bėgant laikui ima slėgti ir erzinti. Akys pripranta ir nepriima spalvos ryškumo, o ir pačios spalvos ima blukti arba tamsėja – tai kelia slogutį. Todėl didžiausią darbo patalpų dalį reiktėtų “spalvinti” pastelinėmis spalvomis, o detales daryti ryškesnes. Poilsio zonoje spalvos turėtų būti šaltesnių atspalvių, ramios ir prigesintos.

Spalvos gali vizualiai išplėsti (geltona su žalia) arba sumažinti (raudona su oranžine) erdvę. Parinktas apšvietimas gali pabrėžti arba slopinti patalpos spalvų savybes. Šalta šviesa slegia ir erzina, norisi bėgti iš taip apšviestos patalpos. Šilta šviesa sukuria malonią atmosferą.