Kalbinu vieną jauniausių Lietuvoje viceministrų Darių Liutiką (40), atsakingą už daugybę svarbių žemės ūkio sričių, taip pat gerai žinomą kaip aktyvų visuomenininką - piligrimą, skautą.
Viceministrui Dariui Liutikui pavaldūs: 1-asis Europos Sąjungos paramos skyrius, 2-asis Europos Sąjungos paramos skyrius, 3-iasis Europos Sąjungos paramos skyrius, Mokslo ir inovacijų skyrius, Žuvininkystės skyrius.
Jis kontroliuoja ir koordinuoja Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto veiklą.
Viceministro administravimo sritys – kaimo plėtros, žuvininkystės, Europos Sąjungos paramos, mokslo ir mokymo, inovacijų, tautinio paveldo.
Esi vienas jauniausių žmonių Vyriausybėje. Kaip jautiesi tapęs viceministru, ar daug darbų užgriuvo juo tapus? Kaip pasikeitė Tavo gyvenimas?
Džiaugiuosi tekusia galimybe prisijungti prie žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio komandos. Mūsų komanda tikrai gana jauna ir energinga. Turime daug idėjų ir minčių kaip didinti Lietuvos žmonių gerbūvį regionuose, kaimo vietovėse. Aš pats Žemės ūkio ministerijoje dirbu nuo 2003 m. Per tuos metus teko kuruoti įvairias kaimo plėtros programų priemones, spręsti įvairias kaimo žmonėms ir ūkininkams kylančias problemas. Koordinavau paramą ūkininkavimui mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, nederlingų žemių apželdinimą mišku ir kt. Vėliau nuo 2009 metų vadovavau skyriui, kuris buvo atsakingas už programų vertinimą ir stebėseną. Man, kaip sociologui, šis darbas tikrai buvo įdomus, nes programų vertinime taikomi įvairūs socialinių mokslų metodai. Tyrėme ar pasiekiami užsibrėžti tikslai, kokie veiksniai labiausiai turi įtakos jų pasiekiamumui. Tapus viceministru šią patirtį panaudoju formuojant aiškias, pamatuotas užduotis, kuriomis siekiame konkrečių tikslų – gyvenimo kokybės kaimuose ir miesteliuose gerinimo, žemės ūkio modernizavimo, inovacijų sklaidos. Įvairiose vertinimų ataskaitose, kurias rengė kompetentingi ekspertai ar ministerijos specialistai galime rasti itin gerų pasiūlymų ir rekomendacijų kaip spręsti vienas ar kitas problemas. Gaila, kad ankstesnės ministerijos vadovybės neturėjo noro ar politinės valios šiuos pasiūlymus įgyvendinti.
Ką konkrečiai kaip viceministras dabar kuruoji, kokias problemas sprendi?
Viceministro darbas tikrai skiriasi nuo specialisto ar skyriaus vedėjo. Dažnai tenka prisiimti atsakomybę už svarbiausius sprendimus, kartu su ministru formuoti politines kryptis kaip pasiekti, kad Lietuvos kaimai netuštėtų, kad juose būtų išvystyta infrastruktūra ne prastesnė kaip mieste, kad būtų suteiktos galimybės kurti verslus ir žmonėms gauti ne tik minimalias pajamas. Aš esu atsakingas už ES paramos programų, skirtų Lietuvos kaimui, sėkmingą įgyvendinimą, žuvininkystės sektorių, žemės ūkio mokslus ir įvairius mūsų remiamus mokymus, tautinį paveldą. Taigi, sričių ir temų tikrai daug. Viceministro darbas nėra lengvas. Oficialaus darbo valandomis turiu vadovauti įvairiems pasitarimams, komitetams ar darbo grupėms, kuriose priimame sprendimus susijusius su ES paramos efektyviu panaudojimu ar kitais svarbiais klausimais. Taip pat vyksta susitikimai su įvairių žemės ūkio sričių asociacijų vadovais, kitais mūsų ministerijos partneriais. Dar tenka vizuoti ar pasirašyti įvairius raštus, atsakymus į paklausimus, ar pačiam parašyti atsakymus į el. paštu gautas užklausas. Į problemas, kur reikalinga perskaityti įvairius dokumentus, laiko įsigilinti dažniausiai lieka vėlai vakare, kuomet dauguma darbuotojų jau išvykę į namus Taigi, darbas tikrai įtemptas, reikalaujantis maksimalaus susikaupimo ir pasirengimo. Žinoma, kaip ir kiekviename sektoriuje, taip ir žemės ūkyje, iškyla įvairių problemų. Jau keletą metų matome įvairius klimato kaitos pasireiškimus (sausras, liūtis), kovojame su gyvulių ligomis. Svarbu ir derybos su ES dėl naujos finansinės perspektyvos, šiose derybose norime pasiekti, kad konkurencinės sąlygos Lietuvos ūkininkams būtų vienodos su kitų ES šalių ūkininkais. Mano atsakomybės sritis – ES parama. Šioje srityje mažiname įvairius perteklinius biurokratinius reikalavimus, siekiame kad kaimo teritorijoje būtų kuo daugiau steigiama naujų verslų, vykdoma inovatyvių projektų. Modernizuojant ūkius svarbu nepamiršti ir smulkių ūkių bei sudaryti sąlygas jaunimui pasilikti kaime ir čia sėkmingai ūkininkauti.
Esi žinomas kaip piligrimas, apie tai net išleidęs knygą, mokslų daktaras, aktyvus skautas, filatelininkas... Kaip sugebi tiek daug dalykų suderinti? Ar politika nepamaišys jiems?
Šiuo metu darbas atima didžiąją dalį laiko ir minčių. Visuomeninei veiklai dabar laiko beveik nelieka. Paskutinis mano kūrybinis projektas buvo knygos “Scouting in the Baltic Countries. A history in philately” leidyba. Ši knyga išleista 2018 m. gegužės mėn. Joje pateikiama daugiau kaip 1000 pašto ženklų, vokų ir kitų filatelinių produktų iliustracijų, knyga skirta Lietuvos skautų judėjimo šimtmečiui. Taip pat prieš keletą metų esu išleidęs ir panašią knygą lietuvių kalba „Skautai. Dievui, Tėvynei, Artimui! Skautybė pašto ženkluose”. Dar dvi mano knygos skirtos piligrimystei, tai monografija apie vertybių ir tapatumo raišką kelionėse bei žemėlapių rinkinys „Piligrimų keliai Lietuvoje”, kurioje pristatomi septyni pagrindiniai piligrimų maršrutai po Lietuvą. Piligrimai - tai žmonės, turintys aiškius vertybinius tikslus ir juos išreiškiantys kelionės metu. Perkeltine prasme piligrimais esame visi tie, kurie savo tapatumą siejame su tam tikrų tikslų ir uždavinių įgyvendinimu. Gyvenime tikrai galime pasiekti daug tikslų, svarbu aiškiai žinoti ko nori, susidėlioti prioritetus ir kryptingai veikti. Šiuo metu mano prioritetas darbas Žemės ūkio ministerijoje, mūsų komandos politinių tikslų įgyvendinimas padedant ūkininkams ir kitiems Lietuvos kaimų gyventojams.
Grįžtant prie žemės ūkio, koks Tavo požiūris į GMO? Kai kas giria šį dalyką, kai kas labai peikia. Koks Lietuvos valdžios požiūris į tai?
Mūsų noras, kad Lietuvoje būtų auginama ir parduodama kuo daugiau ekologiškos ir sveikos produkcijos. Siekiame kurti trumpas maisto tiekimo grandines, kad mes visi galėtume valgyti šviežų ir ekologišką maistą. Dėl GMO pritariu atsargiai Lietuvos pozicijai. Pirmiausia turime vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, koks GMO ilgalaikis poveikis bei koks galimas žalingas poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai, ateities kartoms.
Kokie artimiausi darbo ir ne tik darbo planai? Gal rašoma nauja knyga?
Artimiausi planai, susiję su darbine veikla yra labai konkretūs. Tikimės, kad spalio mėn. jau parengsime Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros Baltąją knygą, kurioje bus surašyta mūsų ateities šiame sektoriuje vizija. Taip pat ministerijoje vadovauju ES paramos gavimo supaprastinimo darbo grupei, sprendžiu įvairias žuvininkystės problemas. Jau šiais metais bus pradėtos rinkti paraiškos kaimo vietovėse steigti naujus verslus ir kurti darbo vietas. Naujas knygas kol kas galiu rašyti tik mintyse, tą ir darau, nes turiu įvairių kūrybinių idėjų. Manau, kad mes visi savo mintyse rašome savo gyvenimo knygą, tad visiems linkiu, kad ta knyga būtų sėkminga ir vertinama.
Ačiū už pokalbį.
Skaityti komentarus