Žinoma, mokesčių mažinimas kainuoja biudžetui. Tačiau ar kas nors paskaičiavo ir kitą lygties pusę? Kiek valstybė praranda, kai tranzitinis krovininis transportas degalus pilasi ne Lietuvoje, kai žmonės važiuoja degalų pirkti į Lenkiją?

Kiek ten kartu palieka pinigų už maistą, buitines prekes ir kitas paslaugas?
Kiek PVM ir akcizo mokesčių keliauja ne į Lietuvos, o Lenkijos biudžetą?

Nes Lenkija nuo rugpjūčio 17 d. iki mėnesio pabaigos PVM daliai degalų sumažino nuo 23 iki 8 proc. Skaičiuojama, kad tai gali sumažinti litro kainą iki maždaug 1 zloto, arba 0,23 euro. Tai nėra pirmas toks Lenkijos žingsnis šiemet – panašios priemonės buvo taikomos nuo pavasario reaguojant į naftos kainų šoką, dabar jos atnaujintos. 

Tuo tarpu pas mus 2025 m. pastovioji benzino akcizo pastovioji dalis pakilo iki 466 Eur. už 1000litrų, be to, atsirado CO₂ dedamoji. Taigi valstybė pati administraciniais sprendimais didino galutinę degalų kainos mokestinę dalį.

Iškalbingi skaičiai – degalai ir tepalai Lietuvoje per metus pabrango 23,5 proc.

Tai jau ne teorinė diskusija apie mokesčius. Tai kainos, kurias žmonės moka šiandien. 

Kai pasaulinės naftos kainos kyla, vartotojas gauna dvigubą smūgį – rinkos kainą ir valstybės nustatytą mokestinę naštą.
Mano klausimas nėra, ar turime aklai kopijuoti Lenkiją. Bet vieno iš lenkų neatimsi – jie ieško žmonėms naudingo sprendimo.

Klausimas – kokią alternatyvą turi Lietuva?

Gerbiamas finansų ministre, politinę poziciją išgirdome, bet jūs pasakykite kokiu keliu Lietuva turi eiti ir parodykite savo planą, skaičiais, modeliavimą kodėl jis geresnis Lietuvos žmogui, o ne tik patogesnis valstybės biudžetui. 

Štai čia ir yra esminis dviejų valstybių požiūrio į savo žmones skirtumas.