Štai Šaulių vadas L. Idzelis pasidalino nuojauta, kad Lietuvoje knibždėte knibžda gausybė vidaus priešų. Tiesa, kol kas oficialaus priešų sąrašo nėra – jis kol kas tūno tik L. Idzelio nuojautų „tumbačkėje“. Žinoma, kai pergalei prieš išorės priešus neužtenka „riešutėlių“ tvirtumo, visada situaciją galima palengvinti kovojant su vidaus priešais – ypač tais, kurie tyko ne kur nors prie Drakono dantų, o Šaulių vado L. Idzelio nuojautoje.

Tuo tarpu mano priešai tyko ne nuojautoje – jie tyko pačioje Lietuvos vyriausybėje. Mat tuos, kurie dėl savo trumparegiškumo ar tyčinių kėslų žlugdo Lietuvos verslus ir tuo pačiu ekonomiką, aš jau senokai pradėjau vertinti, kaip priešus. Ir kas man to neleis daryti, juk, LR Konstitucija kol kas nenumato, kad priešų gali ieškoti tik viena, atskirai paimta populiacijos dalis? Taigi, mano matomi Lietuvos vidiniai priešai šį kartą nusprendė sužlugdyti vieną kertinių Lietuvos verslų – vežėjų verslą. Kaimyninis Batka, atsakydamas į Lietuvos veiksmus, išmetė Lietuvos vežėjus iš Baltarusijos teritorijos. O tai - milijardiniai praradimai ir vežėjų bankrotai. Lietuvos vežėjai, perfrazuodami patį UR ministrą K. Budrį, turbūt, pasakytų: jaučiamės taip, tarsi su šiupeliu rankiotume tai, ką ant kilimo paliko K. Budrys. Ir tai, deja, jau ne pirmas kartas, kai Lietuvos verslas priverstas su šiupeliu rinkti tai, ką ant kilimo palieka „išmanieji“ politikai. Lietuvos verslas renka, o politikai „krauna“ toliau, savo kakutį pavadindami vienas už kitą gražesniais vardais, tokiais, kaip „garbė“, „patriotizmas“, „atsakomybė“ „vertybės“ ir bla bla bla....


LR Premjerė kreipėsi į Batką, kad anas leistų į Lietuvą sugrįžti 5000 Lietuvos sunkvežimių. Bet nesikreipė ir nesikreips dėl to, kad padėtų suvaldyti „Balionių krizę“. Mat jei kreiptųsi dėl „Balionių krizės“, tai būtų vatnikė. Bet jei kreipėsi dėl įstrigusių sunkvežimių, tai vatnikė nebus. Batkos atsakymas mūsų Premjerei, perfrazuojant K. Budrį, buvo toks: „patys pribarstėte ant kilimo kakučių, patys su šiupeliu ir rinkite. Batka, greičiausiai, nesuprato Lietuvos žaidimo, kurio esmė tokia: duodu į snukį, bet tuo pačiu rašau reikalavimą, kad negaučiau atgal. Deja, kakučius su šiupeliu rinks ne Premjerė, ne K. Budrys ir ne visi kiti „patriotai“. Kakučius rinks Lietuvos verslas ir greičiausiai nebesurinks – mat dar nėra išrastas tokio galingumo šiupelis, kuris būtų pajėgus surinkti tai, ką ant kilimo ir po kilimu barsto mūsų politikos „strategai“ Genialu, Vatsonai. Taigi, nepavarkime ieškodami priešų. Juk mano asmeninis tyrimas rodo: kas trečias Gerovės valstybės pilietis galvoja, kad kas antras pilietis yra jo priešas.