Kai kurie iš mūsų dažnai painioja meilę sau su egoizmu, nors tai visiškai skirtingi dalykai. Žmogus, kuris myli save, rūpinasi savo laime, ir tie, kurie jį myli, gali tai suprasti.
Reikia pripažinti, kad mūsų meilė sau dažnai pasimeta vingiuotuose gyvenimo keliuose. Kartais žema savivertė priverčia mus pamiršti, kas iš tikrųjų esame. Pamirštame, kad kiekvienas žmogus nusipelno geriausio – taip pat ir mes patys.
Šio psichologinio sunkumo šaknys dažnai siekia vaikystę ir ankstyvąją gyvenimo patirtį. Būtent ji suformavo mūsų asmenybę tokią, kokią šiandien matome.
Kalbant apie meilę sau, svarbu nuolat sau priminti apie šį jausmą ir jį puoselėti. Jokiu būdu nereikėtų jo palikti savieigai.
Tai visiškai nereiškia, kad meilę sau turime išpūsti iki neįsivaizduojamų mastų ir šį šviesų jausmą paversti patologiniu susižavėjimu savimi, narcisizmu ar egoizmu. Anaiptol.
Kalbama apie tai, kad turime būti atidūs, išmintingi ir ugdyti savo intuiciją, kad suprastume, kur yra mūsų asmenybės ribos, skiriančios mūsų teises nuo kitų žmonių teisių.
Mūsų meilė sau primena trapų stiklo lobį, kuriam reikia atsargios ir švelnios priežiūros. Kuo labiau jį puoselėji, tuo daugiau spindesio, grožio ir įkvėpimo jis tau dovanoja.
Tačiau niekada nereikėtų pamiršti dviejų svarbių dalykų: niekada neatiduok savo lobio į svetimas rankas ir neleisk jo sudaužyti.
Toliau pateikiame tris mintis, apie kurias verta susimąstyti. Jos padės tau tinkamai ir rūpestingai puoselėti savo vidinį lobį.
Jei šiomis mintimis vadovausiesi, turėsi daugiau jėgų išsaugoti meilę sau. Jos primena energijos injekcijas, kurios vos per tris minutes gali priminti, kokia kryptimi turėtum eiti. Jos padės išlaikyti sveiką savivertę.
1. „Duoti sau tai, ko esu verta, neturi nieko bendra su egoizmu. Tai būtina, kad išsaugočiau meilę sau.“
Įdomi situacija: šiandien labai dažnai girdime, kad „turime labiau save mylėti, jei norime, kad aplinkiniai mus gerbtų“.
Tačiau kai ateina laikas veikti ir pradedame labiau savimi rūpintis, tie patys žmonės ima kaltinti mus egoizmu ir sako, kad pasikeitėme į blogąją pusę.
Todėl labai svarbu suprasti, kad tarp meilės sau ir egoizmo yra daugybė atspalvių ir pustonių. Brandus ir harmoningas žmogus niekada neperžengia sveikos meilės sau ribų. Jis geba save kontroliuoti ir gerai pažįsta savo vidinį pasaulį.
Deja, visuomenėje meilė sau dažnai laikoma neigiamu jausmu ir yra smerkiama.
Kai pasakome, kad nenorime susitikti su žmogumi, nes norime vakarą praleisti vienumoje, pasivaikščioti ir pagalvoti apie savo problemas, galime būti palaikyti keistais ar nemandagiais. Žmonės tai vertina kaip nepagarbą aplinkiniams.
Tačiau atmink: leisti sau tai, ko esi verta ir ko tau šiuo metu reikia, neturi nieko bendra su egoizmu.
Jei artimas žmogus tavo pasirinkimą vertina kaip egoizmo apraišką, galbūt jis nėra toks geras draugas, kaip manai. Tikri draugai ir mylintys artimieji geba suprasti, ko mums reikia. Jie žvelgia į mus su empatija ir supratimu bei gerbia mūsų priimamus sprendimus.
2. „Man reikia nustatyti ribas, kurios saugotų mano orumą, individualumą ir mano asmenybės unikalumą.“
Kai einame per gyvenimą be apsauginio barjero, filtrų ir sienų, galinčių apsaugoti mus nuo to, kas mums kenkia, daro mus pažeidžiamus ir mažina mūsų savivertę, tampame atviri visiems likimo siurprizams. O jie gali būti ir geri, ir blogi.
Ką daryti? Galbūt turėtum reikliau vertinti tai, ką tau dovanoja likimas? Galbūt tau reikia išmokti rinktis? Išmintingas žmogus žino, kad galima priimti visa, kas gera, ir atsisakyti to, kas bloga.
Tokia pozicija taip pat neturi nieko bendra su egoizmu. Tai pirmasis žingsnis į dvasinę ir emocinę sveikatą, vidinę harmoniją ir laimę. Visa tai tiesiogiai atsispindės ir tavo fizinėje savijautoje.
Todėl pasistenk nustatyti savo ribas ir išmok apsisaugoti nuo tų, kurie pripildo tavo gyvenimą negatyvumo ir emocinio šantažo, bando manipuliuoti tavimi savo interesais...
Tavo gyvenimo kokybė gerokai pagerės, kai pradėsi brėžti šias ribas.
3. „Mano meilė sau turi labai didelę kainą, dėl kurios neįmanoma derėtis.“
Meilė sau yra daugiau nei savisauga, savo ir svetimo atskyrimas bei rūpestinga to lobio, apie kurį kalbėjome straipsnio pradžioje, priežiūra.
Tai mūsų orumas, nuostabi ir unikali mūsų esmė, formuojanti mūsų asmenybę. Ji lemia mūsų stiprybę ir tai, kaip matome pačius save. Ši stiprybė mums reikalinga tam, kad drąsiai žvelgtume sunkumams į akis, siektume įgyvendinti savo svajones ir kurtume savo realybę, kurioje mūsų asmenybė jaustųsi harmoningai.
Pasiekti tai nėra paprasta. Svarbu suprasti, kad meilė sau nėra statiška – ji nuolat keičiasi ir auga. Kartais ji susilpnėja, suserga arba kas nors bando ją iš mūsų atimti.
Kartais pamirštame tinkamai maitinti šį nuostabų jausmą. Meilei sau reikia naujo peno, naujų žinių, pažinčių, tikslų ir patirčių.
Visada prisimink, kad tavo meilės sau kaina yra labai didelė. Niekada neatiduok jos į svetimas rankas – ji priklauso tik tau.
Meilė sau leis tau dovanoti aplinkiniams tai, ką pati jauti sau: pagarbą, supratimą, harmoningus santykius ir ramybę.
















Skaityti komentarus