Vis dar kartais paklausia - o ką tu apie tai? Kas tada įvyko, kodėl, kokia prasmė? Kas teisus, o kas ne? Kaip atsitiko, kad visa Lietuva buvo ir liko suskilusi, ar kas ją suklijuos?
Kodėl buvo ta "specialioji policijos operacija", kai šimtai ir šimtai terminatorių buvo mesti prieš kelias moterėles ir senukus? Kodėl tai buvo tiesiogiai rodoma visai šaliai? Kam reikėjo to tyrimų absurdo, sveikam protui niekaip nepaaiškinamų mirčių, drebančių prokuroro rankų?
Kokia siaubinga jėga įbaugino ir nutildė "faktinį valstybės vadovą", "sugriovusį" didžiausią pasaulio imperiją ir jo sūnų, tada palaikiusius, gynusius, kalbėjusius per ekraną, dainavusius? Kas privertė bėgti nuo žmonių, slėptis ir išsisukinėti drąsiąją prezidentę? Viską žinančius įtakingiausius žurnalistus?
Koks turi būti baisus kompromatų žvėris, privertęs visus didžiūnus amžiams nutilti, vos užvedus apie tai kalbą leisti į kelnes ir meluoti, meluoti, meluoti? Užčiaupti visus iki vieno ir iki šiol vaidinti, kad niekas nieko nežino? Ir apsimesti, kad viskas atsakyta ir niekam neįdomu?
Tą gegužės rytą įvyko Lietuvos gėda. Buvo paimtas ir išvežtas tikėjimas, kad galime gyventi teisingai ir tikrai. Užkurta ir išbandyta organizuoto melo, patyčių mašina, kuri po to buvo daug sykių tobulinta, paleisti ir pašerti dvikojai koviniai šunys.
Tai buvo ilgai brendusio virsmo, atvedusio iki bedugnės krašto, pradžia. Ką atsakyt tiems, kurie klausia? Atsakiau tą patį vakarą, parašęs šias eiles. Įdedu dar kartą, kitaip neparašyčiau ir šiandien. Tai, kas jau buvo, vyksta dabar, tai, kas dar turi būti, jau seniai yra buvę.
Nebepasislėpsit
ateisim ir mes kai išeisim
argi slėpsitės nebesapnuodami
miegą išsigandusiųjų suprantam
per ilgąją pertrauką nesulaukę
tebeverti nežinojimo bet
dabar pasakysim maištingai
jaunai motinai šitaip sakysim
išeinam vėl gegužio rytas
ir viskas jau aišku
ateisim ir mes kai išeisim
sargyba nemiega ir kameros
stebės vienišumą kur slepiatės
ir po litą žvaigždės lubose
jaukumo ūksmė kur gulatės
sūnūs tenekalba už sienos
ateisim ir mes kai išeisim
bus raudoni ženklai virš durų
ir nebepasislėpsit
tas rytas broliai dabarties
rūkas bus auštant ir šarvai
išsipildysim visais pavidalais
bus jūra klaidinga blausus
patekėjimas mes atsirakinsim
susilies atėjimai matau
jus pro langą matau
taip kaip jūs matėte
ateisim pas jus kai išeisim
bus dienos kaip visada
dabar viskas neužgimta
dabar rasa ant sąnarių dulkėti
altoriai pusę septynių užrakinti dabar nebepasislėpsit
________________________
2012-05-17
Skaityti komentarus