Kai negauname to, ko norime, mes sakome: "Man iš Tavęs nieko nereikia".
Kai mums trūksta apkabinimo, mes sakome: "Kaip čia šalta".
Kai norime, kad kas nors mums tai įrodytų, mes tariame: "Aš nematau prasmės gyventi".
Vietoje to, kad ištartume "Aš myliu Tave", mes sakome: "Ačiū už tai, kad esi".
Kai pajuntame, kad mes nereikalingi vienam žmogui, mes sakome: "Niekam aš nereikalinga".
Kai būtinai reikia paprašyti pagalbos, mes sakome: "Susitvarkysiu pati".
Kai ištariame: "Tu esi tikras draugas", - mes pamirštame pridurti, kad "Tu niekada netapsi kai kuo daugiau".
Kai mums nelieka kitos išeities, tik susitaikyti su situacija, mes sakome: "Tai - ne svarbiausia".
Kai pasakome daugybę nereikalingų žodžių, bet lieka neištarti trys svarbiausi, - mes sukandame lūpas, žiūrim į žemę ir tylim…
Mes "nebijome" mirties, bet tonomis perkam vaistinėse tabletes.
Mums visai nesvarbu, ką žmonės pasakys, bet mes nuolat klausiame: "Kaip aš atrodau?"
Mes mėgstam vienatvę, bet stipriai spaudžiam rankoje mobilų…
Kokie keisti mes žmonės…
Skaityti komentarus