Kartais, kad išgirstume savo jausmus, tereikia sustoti - pažiūrėti į tekančią upę ir nusiraminti.

Jausmai - kaip vanduo: teka, mainosi, išsilieja per kraštus…
Ir tai - normalu.

Leiskite sau stabtelėti.
Kad ir šiandien.

Ir atrasti vietą, kuri Jums primintų, kad kiekvienas jausmas - svarbus.
Ir tada net nebūtina laikyti brangaus žmogaus ranką, ištarti žodį, nusišypsoti palydint…

Nes ne kiekvienam tai ir lemta.
Tiesiog reikia atrasti savo taškelį, savo vietą, savo kelią, o atrasti jį niekada nevėlu.