°C
      2024 03 29 Penktadienis

      Apie mus ir tuos, kurie išėjo per anksti...

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      Autorius:
      2019-11-02 21:00:00

      Būna (juk būna?), kai norisi skųstis, kad kažkas ne taip.

      Nelauktas lietus, purvini batai, gendantis automobilis, neklausantys vaikai, nesibaigianti buitis, įtampą keliantys skambučiai, koridoriuje šikantis katinas, sudužęs puodelis, plyštanti rankinė, vėluojantis atlyginimas, gėlių niekada nedovanojęs vyras... Tęsti galima iki begalybės, bet... Aš esu. Tu esi. Ir to gana. Kiekviena diena verta padėkos vien už tai, kad ji yra.

      Mano paauglėjantys berniukai kas vakarą apkabinami ir palydimi miegui. O dvi mergaitės nuo šio rudens to neturi... Gal bando įžvelgti mamos siluetą chaotiškai plevenančioje žvakelės šviesoje, gal junta lengva pabučiavimą migdamos... Gal...

      Yra laikas ateiti ir yra laikas išeiti. Kartais, atrodo, tas išėjimas gerokai per ankstyvas. Mergaičių mama buvo (ir amžinai liks) jaunesnė už mane... Kai išėjo mano tėtis, tai taip pat buvo gerokai per anksti... Ir Tavo pasaulyje, manau, yra netikėtų, per ankstyvų netekčių...

      Kai liūdesys apsemia akis, sau primenu - viskas vyksta laiku. Ir tik taip, kaip turi ir gali vykti. Jo valia visiems mums. Nebūtina suprasti. Pakanka žinoti - viskas teisinga...

      O prisiminti išėjusius verta ne tik kartą per metus. Ir žvakelės gana vienos visiems. Atminties sodai auga ne šaltų antkapių apsuptyje. Jie atmenančių širdyse. Kaip ir visi neišsakyti meilės, ilgesio, liūdesio, pykčio (taip, ir tai lieka!) žodžiai...

      Ir kai norisi guostis sau ar kitam dėl šlampančių gyvenimo balose kojų, verta atminti tuos, kurie jau nardo amžinybės vandenynuose... Jų nėra čia, kur vis dar mylimi, laukiami, prisimenami. Mes esame. Mūsų vaikai turi kam paskambinti ir ką apkabinti. Ir ačiū už tai!

      Būkime, kol galime. O kasdienybės balos? Jos tik sudrėkina, bet neskandina. Viskas laikina. Kojos gali išdžiūti. Širdys gali sušilti. Rankos dar vis moka apkabinti. O lūpos geba ištarti tai, ko kažkas laukia... Būkime!

      Susitikimai

      Skaityti komentarus

      Jonas 2022 20 05 02:00

      Labai skaudu,tevas isejo 14os bebunant,o mama 23,nebuna valandos,kad negalvociau apie juos:((( tai turbut liks visam gyvenimui

      0
      0
      Atsakyti

      Komentuoti gali tik registruoti vartotojai