Jei ateinate dirbti į įmonę (ar įkuriate savo), tai tikrai blogas tonas būtų nesusimąstyti ko reikia įmonei, kaip galėčiau jai pasitarnauti. Dar daugiau: įmonei būtų į naudą tokio darbuotojo "netekti".

Visi mes esame Kūrėjo įmonės dalis. Jis mus sukūrė ir turi planų kaip čia viskas turėtų plėtotis. Tačiau neretai mes pastatome savo ego į visatos centrą ir įsivaizduojame, kad mūsų nuomonė ir norai yra paskutinė instancija. O dar absurdiškiau tai, kad vyraujanti kultūrinė norma postmodernizas apskritai tvirtina kad tavo nuomonė į jokią galutinę tiesą pretenduoti negali - pasak jos, tiesos paprasčiausiai nėra. 

Išsivystęs žmogus turėtų suprasti, kad jo nuomonė, jo poreikiai nėra pasaulio bamba. Yra svarbesnių reikalų už mus. Juo labiau, kad tas, kuris tai supranta ir geba save nukelti nuo galutinės svabos ir prasmės pjedestalo, įgyja galimybę veiksmingiau patenkinti savo poreikius. Taip kaip įmonėje - tas, kuris pamina savo ego ir rūpinasi įmonės interesais, tampa svarbesnis ir jo poreikiai būna geriau patenkinami nei to, kuris įsijautęs vien į save. 

Todėl šiandien kviečiu pastatyti į pagrindinę vietą poną D-vą. Pagalvoti kaip pasaulis turėtų atrodyti Jo akimis, ko Jis iš tavęs norėtų, kuo galėtum jam pasitarnauti. Taip turėtų mąstyti kiekvienas išsivystęs žmogus, o tas, kuris su tokia nuostata gyvena nuolatos, vadinamas šventuoju.