Nereikia žiūrėti labai toli – Jėzaus Kristaus laikai nusako labai aiškų pasauliui žinojimą – viskas aiškiai išpasakota, kaip žmonija turėtų gyventi, ir kokios pasekmės mūsų visų laukia už atsiskyrimą nuo Dievo, Jo pamiršimą ir ėjimą tamsos keliu.

Visi cunamiai, vandens stygius, ligos, ugnis, karai ir marai yra žinomi nuo seno, tik ar mes norime girdėti? Savo gyvensenos pasekmes jau visi jaučiame ir pajausime kiekvienas asmeniškai, bet ar tada atsigręšime į Dievą, kuris sukūrė, išdailino ir suteikė mums gyvastį tokiu pavidalu, kokiu esame? Ar tuomet pasakysime Jam „TAIP“, ar pagaliau nulenksime galvą prieš Jį? Per daug pykčio, kartėlio, pavydo, godumo, egoizmo, savų žmonių skaudinimo ir savęs nepriėmimo. Štai mūsų Žemės liga.

Nereikia kovoti su nematomu priešu. Jis melagis, apgavikas ir kurstytojas, koks ir buvo nuo pradžių. Bet patikėti Meile, gerumu, šypsena, žmogaus apkabinimu, ir tai yra Tikrasis Gyvenimas, tikroji Laimė ir Džiaugsmas.

Nėra pinigų kalno Karalystės, kūno grožio kulto, šeimų neištikimybės, darboholizmo ir daug kitų sukurtų šio netikro pasaulio formų. Tai iliuzija, melo teorija, kuri bando atitraukti žmogų nuo tikrosios jo prigimties – taikos, santarvės, gausos paprastume, meilės ir grožio savo natūraliam kūnui, psichinei ir dvasinei sveikatai. Juk mums tereikia tiek nedaug – pridengti kūną drabužiu, turėti paprastus namus ir duonos ant stalo. Visa kita yra perteklinis dalykas (pramogos, karjeros, verslai, profesijos ir grožio mados). Visame tame nėra Dievo, Jo prisiminimo, nes kitu atveju, būtume ramūs, dėkingi ir džiaugsmingi tuo mažumu, kurį turime, o tai ir yra tikroji gausa ir laimė.

Šviesa, bet kuriuo atveju, ateina į šį pasaulį, nors ir daug sumaišties teks išgyventi, bet Žemė bus sugrąžinta į pradinę būseną, nors jau kitokia – atsinaujinusi ir su Dievo Valia.

Būkime dėmesingi, nepraleiskime To svarbaus susitikimo su Juo, nes Jis ateis, kai to visiškai nesitikėsime. Būkime pasiruošę.