Juodasis penktadienis, išpardavimai, riboto laiko nuolaidos – tai metas, kai net ramiausi žmonės pajunta vidinį šurmulį. Atrodo, kad visko reikia čia ir dabar, kad „tokia proga daugiau nepasitaikys“, kad jei nepirksi – kažką praleisi. Parduotuvės ir el. prekybos platformos puikiai išmano, kaip sukelti emociją, o emocija – didžiausias pirkimų variklis.
Tačiau emocinis pirkimas nėra tik spontaniškas malonumas. Dažnai tai – psichologinė kompensacija, būdas užpildyti vidinę tuštumą, nuslopinti stresą, nerimą ar savivertės stoką.
Šiame straipsnyje skaitykite: kodėl emociniai pirkimai tampa nevaldomi ir ką daryti, jei norime susigrąžinti kontrolę.
Kas slepiasi už nevaldomo noro pirkti?
1. Emocinė įtampa ir stresas
Perkant, smegenys išskiria dopaminą – „malonumo hormoną“. Tai akimirksniu pakelia nuotaiką. Todėl žmonės dažnai perka, kai jaučiasi pavargę, nusivylę, vieniši, įsitempę, prislėgti.
Pirkimas tampa tarsi greita emocinė pagalba – nors trumpalaikė.
2. Baimė praleisti progą
Išpardavimų metu aktyvuojamas dirbtinis spaudimas: „Tik šiandien!“, „Paskutiniai vienetai!“, „Iki 70 % nuolaida!“
Tai sukelia nerimą ir priverčia pirkti ne pagal poreikį, o „dėl viso pikto“.
3. Vidinės tuštumos kompensacija
Kai žmogus nejaučia vidinės pilnatvės, jis ima ieškoti užpildymo išorėje – per daiktus, pramogas ar maistą. Emocinis pirkimas – vienas iš būdų pabėgti nuo vienatvės, nepakankamumo jausmo, žemos savivertės, neįvardyto liūdesio.
Todėl pirkimas gali tapti tarsi terapija, tik labai brangia.
4. Reklama, kuri manipuliuoja mūsų psichika
Reklamos retai parduoda daiktą – jos parduoda jausmą:
būsi laimingas,
būsi patrauklus,
būsi sėkmingas,
būsi „kaip visi“.
Tai subtili manipuliacija, kuriai sunku atsilaikyti.
5. Vaikystės įpročiai ir trūkumai
Jei vaikystėje trūko dėmesio, dovanų, saugumo, šiandien žmogus dažnai perka daugiau, nei reikia. Daiktai tampa tarsi „įrodymu“, kad dabar jis turi, kad jis gali, kad yra vertas.
Kodėl išpardavimų metu emocinis pirkimas paaštrėja?
Nes išpardavimai sujungia kelis psichologinius mechanizmus vienu metu:
skubos jausmą,
konkurenciją,
elgesio imitaciją („visi perka – reiškia reikia ir man“),
dopamino antplūdį,
iliuziją, kad sutaupai, nors realiai dažnai išleidi daugiau.
Juodasis penktadienis – tai emocijų, adrenalino ir manipuliacijos mišinys. Todėl net racionalūs žmonės ima pirkti impulsyviai.
Kaip suvaldyti emocinį pirkimą? Praktiniai žingsniai
1. 48 valandų taisyklė
Jei kažko labai norisi – palaukite dvi dienas.
Jeigu po 48 valandų noro nebelieka, tai nebuvo tikras poreikis.
2. Prieš pirkdami paklauskite savęs: „Ką iš tiesų noriu užpildyti?“
Kartais atsakymas nustebina, kai pamatote savo nuovargį, stresą, nuobodulį, nerimą, emocinį alkį.
Kai emocija įvardijama, jos įtaka silpsta.
3. Susidarykite sąrašą iš anksto
Juodojo penktadienio metu įsigykite tik tai, kas jau įrašyta į sąrašą prieš nuolaidas.
4. Patikrinkite savo spintą, stalčius, virtuves
Daugeliui emocinių pirkėjų po inventoriaus būna šokas: daiktų – dvigubai daugiau nei reikia.
Kai pamatai perteklių – noras kaupti silpsta.
5. Skirkite biudžetą iš anksto
Neviršykite jo, net jei matote „neįtikėtiną pasiūlymą“.
Pasiūlymas yra gera proga tik tada, kai jis reikalingas jums, o ne rinkodarai.
6. Ribokite skaitmeninį triukšmą
Per išpardavimus:
išjunkite pranešimus,
atsisakykite prenumeratų, kurios siunčia nuolaidas,
nesekite „akcijų medžiotojų“ puslapių.
Tai apsaugo nuo emocinio spaudimo.
7. Ieškokite emocijų, kurios įkvepia, o ne kainuoja
Kartais užtenka pasivaikščioti, nusnūsti, užsiplikyti arbatos, pabendrauti su artimu, pasportuoti, parašyti laišką sau.
Dažnai to, ko mums iš tikrųjų reikia, nėra parduotuvėje.
Emocinis pirkimas – ne silpnybė, o signalas
Tai ženklas, kad jūsų gyvenime:
per daug streso,
per mažai poilsio,
per daug nerimo,
per mažai vidinės ramybės,
per daug įtampos,
per mažai tikros savivertės.
Kai žmogus jaučiasi pilnas viduje, jam nereikia nuolat „pasipildyti“ daiktais.
Juodasis penktadienis gali būti gera proga praktikuoti sąmoningumą:
pamatyti, kas iš tiesų valdo mūsų pasirinkimus – mes patys ar emocijos.
Pirkimas turi teikti džiaugsmą, o ne sukelti kaltę, stresą ar skolas.
Kuo labiau pažįstame save ir savo emocijas, tuo lengviau priimame brandžius finansinius sprendimus.
Emocinio pirkimo valdymas nėra ribojimas – tai laisvė.
Laisvė rinktis tai, kas mums tinka.
Laisvė pirkti, kai reikia.
Ir laisvė nepirkti, kai to nereikia niekam, išskyrus marketingą.
















Skaityti komentarus