– Per karšta. Kelias per ilgas. Batai nepatogūs. Ir dar tas akmenukas bate…

Mokytojas nieko nesakė. Po valandos mokinys vėl bambėjo:

– Tas akmenukas mane varo iš proto.

– O kodėl jo neišimi? – paklausė Mokytojas.

– Dėl tokio mažmožio neverta stoti.

Po dar valandos mokinys jau šlubavo. Galiausiai Mokytojas sustojo, atsisėdo ant kelio krašto ir iš savo bato iškratė mažą akmenėlį.

– Jis ir tau buvo bate? – nustebo mokinys.

– Taip.

– Tai kodėl nesiskundei?

– Todėl, kad išsitraukiau jį vos tik pajutau.

Mokinys nutilo.

Tada Mokytojas tarė:

– Dauguma žmonių mano, kad gyvenimą sugadina didelės nelaimės. Bet dažniau jį apkartina maži dalykai, kurių jie nesutvarko laiku – nuoskaudos, pavydas, pyktis, neištarti žodžiai ar atidėlioti sprendimai. Mažas akmenukas bate nėra problema. Problema prasideda tada, kai nusprendi su juo gyventi.

Gero jums paskutiniojo pavasario savaitgalio!