Komforto zona – tai įprasti, išmokti veiksmai, kurie atveda prie pažįstamo ir laukiamo rezultato.

Gali atrodyti, kad šioje zonoje yra stabilumas, tačiau iš tiesų sustoję pradedate riedėti atgal, nes gyvenimas – tarsi kalnelis, o jūs ant riedučių ar riedlentės: jei neįdedate pastangų, patys žinote, kas nutiks – nuslysite atgal, nukrisite arba patirsite ir viena, ir kita.

Svarbu laiku pastebėti momentą, kai pradedate slysti atgal, ir imtis veiksmų. Štai ženklai, kad jau esate komforto zonoje ir bijote patekti į rizikos, iššūkių bei įtampos zoną, kuri gali atnešti netikėtų rezultatų ir sėkmę.

1. Nustojate mokytis

Jeigu manote, kad mokytis reikėjo tik universitete, tikėtina, kad jau esate įstrigę komforto zonoje.

Jums sunku priimti naują informaciją, darote tai nenoriai, gyvenate pagal tėvų įdiegtas nuostatas ir skeptiškai vertinate neįprastas bei naujas idėjas.

„Negyvenome turtingai – nėra ko ir pradėti“, „Daug naujovių, bet mažai gero“, „Geriau mažai negu nieko“ – tai liaudiška išmintis, kurią verta paleisti, jei norite tapti žmogumi, kuris pats valdo savo gyvenimą ir keičia savo realybę.

2. Nuolatinė „švilpiko diena“

Kai viena diena niekuo nesiskiria nuo ankstesnės, o jums ima atrodyti, kad esate „kopija, padaryta iš kopijos, padarytos iš dar vienos kopijos“.

Tuomet arba nebetikite, kad galima ką nors pakeisti, arba – ir tai tikėtiniau – bijote.

Tačiau „švilpiko dienos“ prakeiksmas nesibaigs tol, kol nepažvelgsite savo baimei į akis ir nežengsite žingsnio už komforto zonos ribų.

Kai žmogus nustoja stebėtis ir siekti naujų tikslų, jis ne tik sustoja augti – jis pradeda degraduoti, kitaip tariant, senti.

Gyvenimas – procesas, kuriame sustojimo nėra. Yra tik judėjimas pirmyn arba atgal. Tokios būsenos kaip visiškas nejudrumas gamtoje paprasčiausiai nėra.

3. Naujų pažinčių nebuvimas

Jeigu per pastaruosius mėnesius ar net metus jūsų aplinka nepasikeitė ir neatsirado naujų draugų ar pažįstamų – tai dar vienas ženklas, kad esate užsitęsusioje komforto zonoje.

Mūsų aplinka yra mūsų atspindys.

Skaudu ir nemalonu, kai keliai išsiskiria su kai kuriais žmonėmis, tačiau tokie skausmingi momentai – išsiskyrimai su mylimaisiais ar draugais – taip pat yra judėjimas pirmyn.

Į kiekvieną žmogų savo gyvenime verta žiūrėti kaip į mokytoją ir būti dėkingiems už pamokas, kurias jis atnešė.

4. Žemas energijos lygis, nėra įkvėpimo

Būtent dėl to ir atsiranda „švilpiko diena“, kai buvimas komforto zonoje lemia tikslų bei planų nebuvimą arba baimę svajoti apie kažką daugiau, nes tai reikštų išėjimą iš įprastumo.

Krenta energijos lygis, dingsta noras kurti, įkvėpimas, o tai gali lemti ir materialinio komforto sumažėjimą.

Žmogus pripranta prie nepatogių ir jį griaunančių sąlygų – tai gali būti priklausomi santykiai, prastos gyvenimo sąlygos, aplaidus požiūris į savo sveikatą ar išvaizdą.

5. Mintis, kad viskas išsispręs savaime

Žinoma, gyvenimas jumis rūpinasi. Galbūt jis jau siunčia ženklus, galimybes ir rodo trumpiausią kelią problemoms spręsti bei troškimams įgyvendinti.

Tačiau tam, kad kažką priimtumėte, reikia būti tam atviriems ir pasirengusiems.

Ir greičiausiai tai taip pat slypi už komforto zonos ribų – ten, kur jūsų baimės ir abejonės.

Galbūt viskas, ko iš jūsų reikia, – tiesiog žengti tą pirmąjį žingsnį.