°C
      2020 12 02 Trečiadienis

      Gyvenimo bumerangas, arba Viskas sugrįžta

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      Autorius: Loreta Fokienė
      2020-02-06 21:00:00

      Bumerangą kaip ginklą ir medžioklės įrankį turėjo įvairios pasaulio tautos. Šiais laikais jis naudojamas ir sportui bei pramogai. 

      Įdomu tai, kad žmonės neretai sukuria materialius dalykus, kurie atspindi gyvenimo dėsnius. Bumerangas kaip tik toks ir yra. Veikimo principas tiek materialaus, tiek nematerialaus bumerango tas pats: sviedžiame, o jis po kurio laiko grįžta. Kaip tai pasireiškia mūsų gyvenime? 

      Ką mes sviedžiame, tiksliau, ką siunčiame pasauliui? Mintis. Žodžius. Veiksmus. Ir visa tai, kas iš mūsų iškeliauja, grįžta atgal. Jei praėjusiame šimtmetyje ar dar anksčiau tas grįžimas nebuvo toks akivaizdus, tai šiame, dvidešimt pirmame amžiuje, jį jau galime savo gyvenime atsekti. Beje, liaudies išmintis teigia tą patį: „Ką pasėsi, tą ir pjausi“!

      Kaip elgiamės su kitais, taip bus pasielgta su mumis. Kokiu tonu kalbame, tokiu ir atsako. Kokias mintis siunčiame pasauliui, tokios jo reakcijos sulaukiame... Viskas grįžta, tik ne visuomet tiesiogiai. Jei norime sulaukti gerų dalykų, turime patys būti dosnūs gerumu. 

      Apie bumerango dėsnį (tiesa, jo taip niekas tuomet nevadino) sužinojau dar būdama studentė, kai psichologijos paskaitose nagrinėjome drovumo temą. Buvau gana nedrąsi ir drovi, tačiau turėjau tikslą kažkaip tai pakeisti, todėl gerte gėriau visą gaunamą informaciją. Tai, ką sužinojau, pradėjau taikyti ir... pavyko! Kelios išbandytos tiesos tapo gyvenimo būdu. 



      Pirma: Kiekvienam žmogui svarbiausias jis pats! 

      Kas būdinga droviam žmogui? Perdėta koncentracija į save, aplinkinių vertinimo baimė, nuogąstavimai dėl to, ką apie jį pagalvos kiti.  Susitikęs su kitu žmogumi drovuolis bijo kažką kalbėti, rausta, jaučiasi nepatogiai, nes mano, jog yra vertinamas (dažniausiai jam atrodo, kad tie vertinimai neigiami). Pakeisti tai gana paprasta. Galvoti ne apie save, o apie kitą. Ne kaip aš jaučiuosi, o kaip jaučiasi mano pašnekovas? Kas jam svarbu? Kuo jis gyvena? Apie ką svajoja? Ko siekia? Sutikite, juk smagu bendrauti su tuo, kuris mumis nuoširdžiai domisi. Raktinis žodis čia „nuoširdžiai“. Pradėjus kreipti dėmesį ne į save, kiekvienas sutiktas žmogus tampa įdomus. Iš kiekvieno galime kažką sužinoti, išmokti. O nuoširdus domėjimasis reiškia, kad iš tiesų klausome kito, o ne mintyse kuriame atsakymus į jo pasakojimą ir vos žmogui nutilus skubame įsiterpti. Atminkite: kalbėtojų yra daug, o gerų klausytojų vos vienas kitas. Išmokę nuoširdžiai klausytis tapsite patrauklūs ir įdomūs patys! Beje, gali ateiti toks metas, kai teks rinktis, su kuo susitikti ir bendrauti, nes norinčių su jumis leisti laiką bus tikrai daug.

      Taigi - siunčiate susidomėjimą ir jums bumerangu grįžta tas pats susidomėjimas, tik jau jumis! 

      Antra: Jei nori gauti, pirmiausia duok!

      Nori, kad tave gerbtų - gerbk pats kitus. Nori, kas išklausytų, pats išmok klausyti. Nori, kad tavimi pasirūpintų - rask, kam reikia pagalbos ir kuo gali pasirūpinti. Nori, kad mylėtų - mylėk save ir kitus pats. Ir panašiai. Visų mūsų poreikiai panašūs. Pasaulis atsiliepia į mūsų nuoširdų elgesį su kitais. Taip taip, ir čia būtinas nuoširdumas. Jei kažką sugalvosite daryti ir tuoj ieškosite, kaip tai grįžta jums, nieko nebus. Mokame apgaudinėti vienas kitą, net patys save, tačiau gyvenimo neapgausime! Jei meluosime, išsisukinėsime, to paties sulauksime atgal. Tiesa, nebūtinai iš tų pačių žmonių, su kuriais taip elgėmės. Kaip ir geri darbai ar žodžiai dažnai grįžta iš ten, iš kur nė nesitikime.

      Ką spinduliuojame į aplinką, tas bumerangu grįžta mums... 



      O kaip visi blogiečiai, kurie, regis, klesti ir mėgaujasi gyvenimu? 

      Pabandykime įsivaizduoti, kad atskiro žmogaus gyvenimas - daugelio detalių dėlionė. Šiuo metu matome tik mažą viso paveikslo fragmentą. Pagal tai ir darome išvadas. Kažkas niekšiškai elgiasi, tačiau klesti, jį myli, juo žavisi? Bet tai tik vienas nedidelis fragmentas. Juk nematome ir nežinome, kas bus po mėnesio, metų ar dešimtmečio. Kur bus tas žmogus, kaip jis jausis, bus sveikas ar sunkiai sirgs, kokie bus jo santykiai su aplinkiniais ir artimaisiais? Bumerango dėsnis veikia tiksliai - viskas, ką darome, sakome, galvojame - grįžta. Visos poelgių sėklos sudygsta. Ne mums spręsti, kada ir kaip tai nutiks. Kuo mažiau vertinsime kitus, jų poelgius ir gautas pasekmės, tuo daugiau laiko ir jėgų galėsime skirti savo pačių bumerangams. 



      Sėkime tai, ką norime matyti

      Žmogus yra kūrėjas. Jo valioje keisti tai, kas nepatinka. Taip, kartais nutinka nemalonūs ir neatšaukiami dalykai. Tačiau mūsų reakcijos į tai yra mūsų valioje. Be to, sunkūs ir skaudūs įvykiai nėra patiriami kasdien. Daugiausia gyvename įprastą gyvenimą ir jame galime rinktis, ką spinduliuosime į aplinką. Pyktis iššauks kitų pyktį. Nepasitenkinimas - nepasitenkinimą mumis. Pretenzijos - pretenzijas mums. Tuo tarpu būdami geranoriški sulauksime to ir iš kitų. Atlaidumas grąžins kitų atlaidumą ir priėmimą. Šiltas bendravimas didins bičiulių ir norinčių su mumis būti ratą. Dalindamiesi turtėjame, o siekdami visko tik sau nuskurstame. Ne tik išoriškai...

      Dažnai mes gyvenime tarsi sapne ir nelabai pastebime, kodėl žmonės su mumis elgiasi ne pačiu gražiausiu būdu. Esame linkę permesti kaltę ir atsakomybę kitiems ir neanalizuojame savo pačių veiksmų. Dažnai apie save galvojame geriau, nei apie kitus. Norint pamatyti, kaip veikia gyvenimo bumerangas, tenka būti sąžiningu su savimi. Tuomet ir pasimato, kodėl gyvenimas toks, koks yra, kodėl žmonės su mumis ne visuomet geranoriški ir kas iš tiesų atsakingas už tai, kas vyksta. Viskas sugrįžta... 

      Skaityti komentarus