Kartais ši realybė mus labai stipriai paveikia ir atrodo, kad nėra jokios pagalbos.
Ir mes stebimės, kodėl tai vyksta su mumis.
Kodėl raketa skrenda į mūsų širdį, į mūsų protą, į mūsų ramybės, harmonijos, džiaugsmo būseną...
Į mūsų namus...
Ir mums atrodo, kad esame vieni šiuose griuvėsiuose, su šiomis nuolaužomis...
Ir kas kaltas, kas kaltas?
Atsakymas paprastas...
Ir kartu vis dar daugeliui nepasiekiamas.
Nieko nekaltinti -
Nei jų, nei savęs.
Jei taip atsitiko, taip ir turėjo būti
Tai buvo neišvengiama.
Atsitiktinumų nebūna.
Tavo siela tai pasirinko.
Tai pasirinko aplinkinių sielos.
Visa tai - vienas susipynęs visatos mechanizmas.
Kurioje kiekvienas yra savo vietoje.
Tinkamu laiko momentu.
Laiko juostoje, kurioje visa tai vyksta.
Tačiau tai, kaip mes tai priimame, yra galutinis sielos išbandymas.
Ar esame pasirengę išgyventi šias būsenas, nepaskęsdami neigiamose liūdesio, ilgesio, pykčio, neapykantos energijose...
Ne, ne tam, kad jas paneigtume, bet išlaisvinti jas.
Suvokti, kad mūsų siela yra mūsų mokytoja.
Mes patys visa tai pasirinkome.
Ir galime toliau rinktis vienybę, meilę ir šviesą tik stiprindami ją, išgyvenant ją su giliu (tikru) dėkingumu ir priėmimu Kūrėjui (sau).
Skaityti komentarus