Nedaugeliui žmonių patinka tokia būsena, kai neįmanoma suprasti, ko norisi, kur žmogus eina ir ką jaučia. Tai ypač pasakytina apie meilę. Būna ir taip, kad mes taip pasimetame gyvenime, kad staiga atsiduriame tarp žmonių, su kuriais tikrai nenorėtume bendrauti. Kaip išsiaiškinti, kas iš tikrųjų yra brangus, ir atsijoti nereikalingus žmones?
Kartą vienas vyras pasiguodė bičiuliui:
- Žinai, aš turiu penkias moteris vienu metu. Man tai atsibodo, bet negaliu pasirinkti! Kaip suprasti, kuri ta vienintelė?
- Būk atviras su visomis, - patarė draugas.
- Kaip tai atviras?
- Labai paprastai: papasakok joms visoms, kad yra ir kitos.
- Bet kaip tai padės?
- Pabandyk ir pamatysi.
Kitas jų susitikimas įvyko po pusmečio. Draugas paklausė:
- Na kaip? Ar pasinaudojai mano patarimu?
- Geras patarimas. Dėkoju. Kai tapau atviras, dvi mano moterys iškart atsisakė su manimi susitikinėti. Na, gerai. Tai buvo, galima sakyti, šiurkštus patikrinimas. Liko trys. Ir tada prasidėjo linksmybės. Netrukus pastebėjau, kad man neįmanoma būti vienodai atviram su visomis. Vienai aš galėjau pasakyti viską, kitai pusę, trečiai - visai nieko. Tuo pačiu metu galėjau viską pasakyti apie vieną iš jų, bet negalėjau apversti liežuvio, kad kalbėčiau apie kitą. Baigėsi tuo, kad supratau, jog viską galiu pasakyti vienai, bet apie ją nenorėjau atvirauti su niekuo.
- Su ja ir likai, - pasakė draugas.
- Būtent! Įdomu tai, kad šis paprastas metodas veikia taip gerai.
- Patarimas veikia, nes atvirumas yra jausmo rodiklis. Taip labai greitai suprantame, kokių žmonių mums nereikia. Tas tinka visiems gyvenimo atvejams. Aš visada išsiskiriu su žmogumi, su kuriuo negaliu būti atviras, ir esu branginu žmogaus, apie kurį negaliu kalbėti kitiems.
Skaityti komentarus