Jūsų nuovargis turi savo priežastis. Sulėtinkite tempą. Judėkite lėčiau. Tačiau svarbiausia – nesustokite.
Šiuolaikinis pasaulis sekina. Jis vargina. Jis dažnai būna nedėkingas. Nuolat išbando ir retai atlygina. Pavargstama nuo paties gyvenimo jame. Pavargstama nuo perteklinės meilės ir rūpesčio pasauliui, kuris, atrodo, nieko neduoda atgal. Atsibosta dėti pastangas ir investuoti save į neaiškų rezultatą. Vargina pati nežinomybė ir kasdienybės pilkuma.
Žinau – jūs ne visada buvote tokie išsekę. Buvo laikas, kai jus lydėjo viltys. Kai optimizmas buvo stipresnis už cinizmą, ir jūs turėjote daug kuo pasidalyti su šiuo pasauliu.
Žinau, kad jūsų silpnumo ir nuovargio priežastis – sudaužyta širdis ir neištesėti pažadai. Pasaulis ne visada palaikė jūsų pradžias, todėl pralaimėjimų buvo daugiau nei pergalių. Suprantu, kad kartais nebelieka motyvacijos bandyti toliau.
Tačiau pavargstame visi. Laikui bėgant žmonės tampa tarytum sudaužytų širdžių ir pagalbos ieškančių sielų armija. Norime daugiau, bet esame pernelyg pavargę prašyti. Pavargome nuo savo padėties, tačiau bijome pradėti iš naujo.
Reikėtų rizikuoti, tačiau trukdo nesėkmės baimė. Galiausiai nežinome, kiek dar bandymų mums užteks jėgų.
Kartais atrodo, kad pavargome tik mes vieni. Tačiau iš tiesų pavargę visi aplinkui – nuo žaidimų, apsimetinėjimo, nuo neapibrėžtumo, kuriuo vieni kitus maitiname. Nenorime būti nei blogi žmonės, nei kvailiai. Todėl pradedame gintis.
Žinau, kaip neįmanoma kartais atrodo toliau stengtis, dalintis savimi su pasauliu ir augti, kai nuovargis persmelkia pačią sielą. Tai, kas anksčiau atrodė gražu ir prasminga, dabar gali atrodyti niūru ir beviltiška. Bet jei esate arti to, kad pasiduotumėte, labai prašau – pabandykite dar kartą. Tik šįkart – visa širdimi.
Antrojo kvėpavimo esmė ta, kad niekada nesužinosite, ar jis atsivers, jei nustosite judėti pirmyn.
Nenuginčijamas faktas – žmogus yra daug ištvermingesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Mes visada galime duoti pasauliui dar daugiau meilės, vilties ir aistros. Tačiau dažnai sustojame nepasiekę tos ribos, kai mūsų pastangos pagaliau pradeda duoti vaisių.
Norime greitų rezultatų, o jei jų nematome – pasiduodame, leisdami nuovargiui mus sustabdyti. Nusiviliame, kai nesulaukiame grįžtamojo ryšio, ir tai palaikome ženklu daugiau nebesistengti.
Tiesa ta, kad žmogui sunku pripažinti, jog jam tiesiog pritrūko įkvėpimo. Anksčiau ar vėliau visi pavargstame ir nusiviliame. Tačiau mes galime dirbti su savo jausmais. Tai, kad pavargote, pasidavėte ar jums viskas įgriso, dar nereiškia, kad negalite pakeisti savo gyvenimo.
Kiekvienas žmogus, kuriuo žavitės, siekdamas savo svajonių bent kartą patyrė skaudų pralaimėjimą. Tačiau tai nesutrukdė jam tų svajonių paversti tikrove. Jūs turite teisę klysti kelyje į didžiausius savo pokyčius.
Kai kurie gyvenimo pokyčiai vyksta tyliai, pamažu. Juos sukuria maži kasdieniai sprendimai. Būtent jie mus augina ir keičia.
Svarbu duoti sau laiko, kad šie pokyčiai galėtų įvykti.
Jei pavargote – sulėtinkite tempą. Judėkite lėčiau. Tačiau svarbiausia – nesustokite.
Jūsų nuovargis turi savo priežastis. Pavargote todėl, kad taip turėjo nutikti. Pavargote todėl, kad keičiatės.
Jūsų nuovargis nėra beprasmis – jis rodo, kad turite tęsti kelią.
Jūs pavargote todėl, kad augate. Ir vieną dieną tas augimas nuves jus ten, kur taip trokštate būti.
Skaityti komentarus