2. Meilė vyrui prasideda nuo meilės sau. 

Paprastai gi mes mąstome atvirkščiai: ,,Kada mane kažkas myli, tada ir aš save myliu”. Tačiau kol moteris neužmegs romano pati su savimi, kiekvienas vyras jai bus tik psichoterapeutas, mėginantis išgydyti ją nuo savęs pačios nepriėmimo ir baimės likti vienišai. Tikroji, gili meilė išplaukia iš pilnatvės jausmo. Tada meilė vyrui gims natūraliai ir kaip savęs padovanojimas jam, o ne kaip beviltiškas mėginimas žūt būt tapti kažkam reikalinga, kad pajusti savo pilnavertiškumą.

3. Vyras myli ne pačią moterį, o savo būseną šalia jos.

Todėl tikra moteris – tai nebūtinai pati gražiausia, tikrai ne pati protingiausia ir jau tiktai ne pati sėkmingiausia socialiniame lygyje. Tikra moteris dovanoja vyrui ne protą, ne grožį, ne kūną, ne sėkmę, o BŪSENĄ. Moteris, kuri sukuria vyrui ypatingą – vyrišką būseną, visada turės sėkmę ir gerbėjus. Būtent tokia būsena trauks vyrus kaip magnetas. Tikra Moteris lavina savyje moteriškumą, kad apdovanotų juo vyrus (mylimąjį, gerbėjus, draugus, pažįstamus, tiesiog praeivius).

4. Troškimas mylėti gimsta iš vidaus.

Tas troškimas dažniausiai neturi nieko bendro su tuo, ar yra Tikros Moters aplinkoje tam verti objektai. Kai moteris galvoja, kad ,,nėra iš ko rinktis” ir kad aplinkui nėra vyrų, vertų jos meilės, tai byloja tik apie tai, kad ji kol kas nėra pasirengusi mylėti. Ji nori kažko kito (ištekėti, būti „kaip visos”, nebūti viena, susitvarkyti gyvenimą). Ji, galbūt, bijo mylėti (jos širdis užsidarė dėl praeities žaizdų). Ir tie „jos neverti” vyrai, kurių esama aplinkui, tik atspindi jos vidinę būseną. Kai tik moteris subręsta tikrai giliai meilei, klausimas „vertas-nevertas” pasitraukia į antrą planą. Objektas (ir dažniausiai netgi labai „vertingas”) materializuojasi tarsi savaime.

5. Dosni meilei moteris pati prisitraukia meilę.

Jeigu moteris nori būti mylima, ji turi išmokti prisotinti meile viską, prie ko tik prisiliečia. Dovanoti ją, rodyti ją, galvoti ir kalbėti apie ją, mėgautis ja. Tai, ką mes atiduodame Visatai, sugrįžta mums atgalios. Taip ir meilė ateina pas moterį kaip atsakas į jos sugebėjimą dovanoti šį jausmą. Jeigu moteris sukūrė aplink save meilės lauką, ji niekad nestokos kitų žmonių, tame tarpe ir vyrų meilės. Moteris, kuri amžinai laukia meilės, panaši į indą be dugno, kurio neįmanoma užpildyti. Meilė turi būti įkvėpimu ir iškvėpimu, o ne vien įkvėpimu. Jeigu tu iškvepi meilę, ji natūraliai susiras tave.

6. Vyrai yra Dievai.

Bet kuris vyras – tai Dievas. Būtent šitaip. Jeigu jis nesudaro jums Dievo įspūdžio, vadinasi, žvelgiate į jį kritiško proto akimis. Dievas gali pasireikšti jame vos vienu procentu. Jo gyvenime dar nepasitaikė tokios Moters, kuri įkvėptų jam pasitikėjimą savimi.
Tikra Moteris regi vyruose Dievus. Žinoma, ir Dievai turi trūkumų, argi jų neturi ir Deivės? Tikra Moteris nekonkuruoja su vyru ir neįrodinėja jam, kokia yra tobula. Ji nebando jų pakeisti ir neauklėja (argi įmanoma pakeisti Dievą?). Ji mato viską kas geriausia, ką turi kiekvienas vyras. Tikra Moteris myli, vertina ir gerbia vyrus apskritai, kaip lytį. Tokia pozicija sukuria jos gyvenime erdvę įdomiems ir vertingiems vyrams.

7. Kad sužavėtų vyrus, Moteris pati turi būti sužavėta.

Jeigu Moteris nori įkvėpti vyrus, ji turi pati jausti įkvėpimą. Jeigu moteris nori uždegti juos, tai ir pati turi būti tegu ir nedidele liepsnele. Moters susižavėjimo būsena – tai jos įsimylėjimas į Gyvenimą, į savo mažas paslaptis, romantiką ir paslaptingumą. Nesvarbu, kuo moteris sužavėta – savo svajonėmis, nauja suknele, šukuosena, knyga, filmu ar savo prisiminimais. Susižavėjimo būsena uždega vidinę šviesą, kurios neįmanoma nepajausti.

8. Greta Tikros Moters visada atsiranda vietos žygdarbiui.

Ji pati jį sukuria. Moteris sužadina vyrui troškimą pademonstruoti savo stiprumą, nebrukant jam – „tu privalai”, o švelniai pakviečiant į pasaką „Herojus ir Princesė”. Ji sukuria jaudinančio silpnumo ir pažeidžiamumo iliuziją, pažadindama vyrui troškimą atlikti žygdarbius, už kuriuos bus atsidėkota susižavėjusiu žvilgsniu. Tikra Moteris ruošia vyrą žygdarbių atlikimui palaipsniui ir nepastebimai, nieko tam nedarant, tiesiog būnant švelnia, trapia mergaite.

9. Tikra Moteris nedalyvauja feministiniuose moterų klubuose.

Yra daugybė tokių sambūrių, tarkim: „Visi vyrai – ožiai”, „Tikrų vyrų nebeliko”, “Visi vertingi vyrai jau užimti”, „Mums ir be jų visai neblogai”, arba, pavyzdžiui, „Sunki moters dalia”, „Manęs niekas nemyli”, „Laukiu Princo”.
Tikra Moteris nedaro apibendrinimų, tokių kaip “Visi jie tokie”. Ji žino, kad visi vyrai yra skirtingi. Kiekviena moteris susikuria nuosavą Visatą ir ją supa tie vyrai, kuriuos ji pritraukia į savo gyvenimą, juk mus visada supa mūsų atspindžiai. Moteris nekurstys lyčių tarpusavio neapykantos ir nesimėgaus pasaulio netobulumu. Kalbėdamasi su draugėmis apie savo vyrą, ji neakcentuos jo trūkumų, nekritikuos jo ir nežemins.

10. Tikra Moteris netgi nemalonius dalykus moka pasakyti korektiškai ir geranoriškai.

Ji sako juos vyrams, jų nepažemindama, bet pastūmėdama permainoms į gerą pusę. Tai didžiulis moteriškas menas – būti geranoriška netgi tada, kai reikia pasakyti apie trūkumus ir klaidas.
Svarbu ne tai, ką sako Moteris, o tai, kaip ji tai pasako. Ji kalba, išsaugodama ir savo, ir savo pašnekovo orumą. Ji žino, kad netgi kritiką galima pateikti taip, kad tai įkvėps atlikti žygdarbį. Tačiau ji visada palieka vyrui pasirinkimo galimybę – keistis ar ne.