J. Grey teigia, kad „stresas panašus į tamsą. Tamsumos išvaryti negalima, bet visada galima įjungti šviesą!”
Kurgi ta šviesa, kai visi kažkur vis skubame, strimgalviais lekiame, bet kurgi mes nuskubėsime? Kurgi taip aktyviai bėgdami nubėgsime? Retkarčiais svarbu laiku sustoti ir įsiklausyti į save, savo vidinę jauseną, emocinę būklę.
Stresas – visur, kur tik pažvelgsi... Vaikai, paaugliai, - ir jie vos spėja su šiuolaikinio pasaulio ritmu. Bet ką tai įrodo? Tai rodo, kad galima greit „perdegti“ ar net išsekti... O tuomet... tuomet itin sudėtinga sugrįžti į ankstesnį tonusą, kuris gal nebuvo jau toks ir blogas? Gal ir populiaru mokytis, dirbti, aktyviai kažką daryti be poilsio valandų ar nors keleto laisvesnių minutėlių. Bet kur visa tai nuveda? Na, taip, gal ir verta dirbti be pertraukų, kai, pavyzdžiui, gan sunki šeimos finansinė padėtis, ar kai riboja įvairūs kreditai, skolos... Tada žūtbūt žmonės ima ir be atvangos „aria“... devyniais prakaitais išpilti. Juk negalima dirbti trumpiau... mat kito mėnesio darbo atlyginimas gali būti gerokai apkarpytas... O gaila gi... geriau ir toliau vargsiu, stengsiuosi, plušėsiu, bet manoji šeima turės viską!
Kas tas viskas? Naujausias automobilis? Namas ar keli butai? Brangiausi vaikų darželiai… o kur dar moterų taip mėgiamos SPA procedūros ir įvairiapusiai savęs tobulinimo kursai… Žmogaus poreikiai išties, pasirodo, yra daugiau nei tik beribiai… Bet gera sveikata – ne geležinė, ne amžina ir retai kada lengvai „pataisoma”…
Stabtelėkime prie rudeninius lapus metančio medžio, pasirinkime keletą jo lapų – gi šitoks gamtos grožis!!! O ir kaštonas toks žavingas... Ir tas jausmas... kai laikas tarytum sustoja. Visi stresai nejučiomis išgaruoja... Reiktų kuo daugiau patirti tokių akimirkų. Kad ir pakalbinti kaimynę, kuri aktyviai vis šlavinėja kiemą, taip paprastai, rodos, puoselėdama aplinką. Juk malonu išgirsti, kad būtent Tavoji aplinka šitaip puikiai prižiūrima ir atrodo puikiai!
O štai, žiūrėk, žmogus į darbą važiuoja dviračiu, ar pėdina pėsčiomis. Palinkėti jam gražios dienos ir gero oro – tikrai nėra sunku, o žmogui malonu išgirsti tokį paprastą bei mandagų žodį. Juk mes patys dažnai galime ir privalome daug siekti ir pasiekti be didelio streso ir neatidėliotinos skubos. Tik, reiktų, paplanuoti ir nuspręsti, kas svarbiau – gera ir stipri sveikata, ar nuolatinis pergyvenimas, kas kur ir kaip vyksta aplink...
Kaip čia pasiekus daugiau, geriau ir kuo skubiau?... Bet ar tas „skubiau“ visuomet pasiteisina? Taip tik dar greičiau nuvargstame, išsenkame. O juk šviesi bei gera energetika teka tik per skaidrų mūsų vidaus indą. Tad neterškime jo visu tuo negatyvu, kuris protarpiais sklando dar mūsų ir... mumyse. Atpažinkime ir pažabokime jį! Kaip? Pirmiausia ramiu vidumi, teisinga gyvenimo tėkme, tikėjimu/pasitikėjimu ja. Juk viskas mūsų rankose, tik, kaip sakoma, „niekada nevalia jų nuleisti!“.
Įkvėpkim gaivaus rudens dienos oro; juk ši diena – tokia nuostabi!
Skaityti komentarus