°C
      2024 04 26 Penktadienis

      Prisiimk atsakomybę!

      Nuotrauka: Pixabay

      Autorius:
      2018-09-16 10:00:00

      Šįryt vienas mano sūnų paskubomis kraunasi kuprinę ir pyksta:
      - Per tave nepadariau namų darbų!!!

      - Tu man nepadėjai, - toliau pyksta žmogus.
      - O tu manęs prašei? - ramiai užklausiu.
      - Ne, bet tu man turėjai padėti! Dabar per tave nepadariau!

      Kita situacija. Skambina sūnus po pamokų:
      - Mama, greičiau grįžk, aš už durų, negaliu įeiti!
        - O kur tavo raktas? - Nesakei, kad pasiimčiau! 
      (Aga, kurgi - nesakiau. Prieš mokslo metų pradžią kiekvienas gavo po savo raktą ir kas rytą vis dar primenu įsidėti - įpročiui reikia laiko).

      Nagi - vaikai moka permesti atsakomybę kitiems. O aš? Tu?  Jei kas neplanuoto, negero ar nemalonaus nutinka, ar prisiimame atsakomybę?  Sulūžusias spintos duris stumdama taip trenkiau per pirštą, kad... Na, skauda buvo! Nesikeikiant skauda! Saldžiai taip iki pamėlynavimo (beje, po savaitės mėlynumo nė kiek ne mažiau). Ir?.. Durys bjaurybės?!! O gal aš pati nesutaisiau, (Gerai jau, man tai tikrai sunku, bet juk galėjau rasti, kas sutvarkys?).

      O kiek kartų teko apkaltinti kitą žmogų ar išgirsti kaltinimą? Begalybę. Neveda niekas tokios statistikos, tačiau įprotis juk nuo mažų vaikų amžiaus likęs - stalas negeras, jei užsigavau į jo koją!..

      Bet juk dainavo nuo seno: "nieks kits čia nekalts, mergužėle, tu pati..." (Netęsiu, interpretacijų kiekvienai progai galima prigalvoti).

      Va ir nekalts nieks, jei rakto nepasiimu ir namo neleidžia. Laukiu, mokausi, kad kitąsyk įsidėčiau, pasirūpinčiau savim. Nebaru savęs, nebambu ant mamos. Sėdžiu ant laiptukų ir medituoju esamą akimirką dzin motyvais. (ir plačiai šypsausi)

      Stebiu save ir vaikus (tuos, už kuriuos dar esu atsakinga). Man svarbu, kad berniukai užaugtų į vyrus, gebančius prisiimti atsakomybę. Už save, savo mylimas moteris, vaikus. Ne lepšiškai ieškotų kaltų ir "nusiplautų" rankas, o pripažintų: suklydau, mokausi, pasistengsiu kitąsyk geriau.

      Klysti nėra gėda. Sutinku: kartais būna baisu. Pati mokausi. Iš ko kito berniukai tai matys? Todėl, kai į mokyklą nuvežu jaunėlį penkiomis minutėmis per vėlai, nesakau: oi tie kamščiai! Ne. Paaiškinu vaikui, kad pati nepasirūpinau išvažiuoti anksčiau. Ryt taip ir padarysim. Atvyksim laiku. Arba ne. Bet kuriuo atveju nebus kaltų.

      P. S. O Tavo atsakomybė su tavim, ar ieškai, kam atiduoti?

      Skaityti komentarus