Su žmogumi nebėra apie ką kalbėti. Nors jis kalba – pasakoja emocingai, su detalėmis, su visais niuansais: ką pasakė anyta susitikus ir kaip pažiūrėjo. Kaip vaikas sėdėjo ant puoduko, kaip vakar kosėjo, o paskui praėjo, bet vis tiek reikia duoti vitaminų, nes darželyje greitai šventė. Užsikimšo šiukšlių vamzdis. Nusprendė pirkti naują virdulį, nes senas sugedo. Mamai pakilo spaudimas. Važiavo į sodą.
Informacijos – jūra. Bet kalbėti iš esmės nėra apie ką.
Žmogus užsidarė savo mažame pasaulyje. Jo niekas daugiau nedomina. Jis prarado susidomėjimą dideliu pasauliu ir susitelkė tik į mažąjį. Atrodytų, nieko baisaus – paprastas gyvenimas. Tačiau kodėl jis atrodo pavargęs, priblėsęs? Kodėl akys praradusios šviesą, dingo gyvumas, jis tarsi paseno?
Iš jo išėjo gyvenimo energija, nors jis taip gyvai pasakoja apie savo mažo pasaulio įvykius. Tačiau niekas kitas jo nebedomina. Visai. Nei menas, nei sportas, nei politika, nei kitų žmonių likimai, nei mokslo atradimai – niekas. Jis pats sako: „man tai neįdomu“.
Tai labai neraminantis ženklas. Tai – sielos blėsimas.
Psichologas Viktor Frankl savo knygoje rašė, kad kaliniai nustodavo domėtis išoriniu pasauliu. Visas jų dėmesys susitelkdavo į gyvenimą barake: santykius, smulkius konfliktus, mažas kasdienes detales. Jie nebeįžvelgdavo gyvenimo už barako sienų. Tai buvo pradžia pabaigos – psichologinės asmenybės žūties pradžia.
Iš pradžių tai buvo apsauga nuo baisios realybės, savotiškas prieglobstis. Bet vėliau siela pradėdavo dusti ir nykti. Susitelkimas tik į savo mažą erdvę ir susidomėjimo pasauliu praradimas – blogas ženklas.
„Su ja visai nebėra apie ką kalbėti“, – taip sako žmonės ir pradeda vengti bendravimo. Kam įdomu nuolat klausytis apie tas pačias smulkmenas: ginčus, vaiko ligas ar pasiekimus, sudėtingus santykius, sąskaitas, mokėjimus? Tai svarbu – bet tik tam, kuris apie tai kalba. O daugiau jo niekas nedomina.
Ir pats žmogus tampa nebeįdomus kitiems. Praranda ryšį su visuomene.
Paklauskite savęs: kas jus domina, be darbo, sąskaitų ar artimųjų reikalų? Be santykių su partneriu ar mama? Be kasdienių rūpesčių?
Jei galite nuoširdžiai įvardyti bent kelias temas, kurios jus domina ir nėra susijusios vien su jumis ar jūsų artimaisiais – viskas gerai.
Jei atsakymų nėra arba juos reikia „išspausti“ – verta susimąstyti. Gal būtent čia slypi nuovargio, silpnumo, atminties prastėjimo ar draugų praradimo priežastis?
Siela blėsta kaip liepsna be oro – tyliai, nepastebimai, be skausmo.
Reikia išeiti iš to prieglobsčio, kuris jau tapo spąstais. Tik tai gali padėti.
Skaityti komentarus