Iš pradžių – abipusė simpatija, tada graži draugystė, puikus tarpusavio sutarimas ir galiausai visa tai apvainikuoja santuoka. Beje, kartais, būna, nuo santuokos bandoma atkalbėti, bet jokie įkalbinėjimai tiesiog „neveikia“. Na, ir kas, kad daugelis jaučiasi teisūs ir visa ką žinantys bei nusimanantys, bet negi jiems teks santuokos išbandymai, ne vien rožių žiedlapiais grįstas kelias?.. Gal ir galima pasimokyti iš kitų daromų klaidų, bet vis dėlto savu kailiu patirtos klaidos iš tikrųjų kažko pamoko, ar bent jau įsivaizduojama, kad pasimokoma...
„Mylėti – tai kito laimėje atrasti savo paties laimę.“ (G. Leibnicas)
Gražu, tikiu, ir gera, prisiminti pačią pačią pradžią... – meilės laiškeliai, gėlių žiedeliai, kuriems, vos kiek pavytus, jų vietą keičia puikios puokštės, o tas didžiulio dydžio rudas pliušinis meškinas – mena šaunią Šv. Valentino dieną, kuomet įvyko taip lauktos sužadėtuvės... Gražu, iš tiesų. Ir tada begal norisi, kad tokiomis akimirkomis sustotų laikas... kad būtų prisiminta kiekviena akimirka, minutė, valanda - kupina dėmesio, atidos ir meilės...
Simpatija, susižavėjimas, gerėjimasis, meilumas ir mielumas. Kiek daug savy talpina pasakymas ABIPUSĖ MEILĖ. Ir visai nesvarbu, jei kas nepasiseka darbe, moksluose, ar pomėgiuose... Tu tiesiog žinai ir visa esybe jauti, kad viskas išgyvenama, viskas praeina... ir tie pilkieji debesys kažkur nuplaukia ar tiesiog kuo ramiausiai išsisklaido...
Ko gero ir yra nuostabiausia, - sutikti žmogų, kuris galvotų ir jaustų tai, ką jaučiame mes... tada ore tvyro ne tik meilės, bet ir stiprus bendrystės jausmas, kuris, norim, kad niekad niekad mūsų neapleistų...
Erzinantys poelgiai. Taip, gyvenime pasitaiko, kad, kur buvę, kur nebuvę, viršų pradeda imti ne itin malonūs įpročiai... bet ir tai yra išgyvenama, susitaikoma su tuo. Galų gale, tereikia susėsti ir atvirai pasikalbėti. To, kaip žinia, daugelio mūsų santykiuose ima ir pritrūksta. Aišku, pirštu baksnoti į erzinančius įpročius gal ir nėra maloniausias dalykas, bet kaip kitaip parodyti, kas yra kas?..
Kantrybė. Jos irgi kartais labai prisireikia. Nes meilė, draugystė keičiasi... įgauna kitus santykių kampus, kurie pradžioje taip aktyviai yra „gludinami“... tada minusų priėmimas, pliusų skaičiavimas ir, žinoma, šimtaprocentiniai meilės prisipažinimai, kada ne tik girdi gražius žodžius ir žodelius, bet ir jauti tą meilę, esi užtikrintas dėl kito žmogaus ir gali mūru stoti už mylimą žmogų, nes Jis Tau būtent toks ir yra – nepakeičiamas, tvirtas, stiprus ir labai mylimas.
Ir tada nebereikia tų saldžių meilės įrodymų ir serenadų po langais J , nes viskas ir taip akivaizdu. Akys dega jausmu, o sparnuotasis Amūras sklando ir sklando šalimais... šaudo ir šaudo tas meilės strėlytes... tokiu būdu puoselėdamas ir vis virpindamas dviejų mylinių žmonių širdis...
Ir pasitvirtina mintis, kad vis dėlto, - „Kas atkaklus, to ir Dangus“...
Skaityti komentarus