Gyvendami dorybės režime, patiriame ramybę, pasitenkinimą, įkvėpimą, realizuojame savo talentus, išpildome svajones. Gyvendami aistrose, siekiam nepatenkinančių tikslų, nuolat jaudinamės, erzinamės, ieškome stimuliacijos kuri padėtų jausti malonumą, visad ko nors negana. Gyvendami neišmanyme patiriame depresiją, apatiją, pyktį nusivylimą gyvenimo teisingumu. Atsiduriam žalingų, save naikinančių įpročių gniaužtuose.

Požiūris einantis iš dorybės:
- Man jau viskas gerai ir norėčiau dalį laiko ir savo resursų skirti, kad palaikyti, paremti ir padėti tiems kas irgi norėtų eiti dorovės keliu. Mes galime padaryti tai kas svarbu susivienijime, kiekvienas esame vertinga šios situacijos dalis, turėtume mokintis vieni iš kitų. (Laimingi žmonėms, įkvepiantys lyderiai, mylintys tėvai, subrendę dvasininkai..)

Požiūris einantis iš aistros:
- Mes darom viską gerai ir mums viskas pavyks jeigu pašalinsim tuos kurie viską daro blogai. Būtent dėl jų mūsų gyvenimas nėra pilnas. Mūsų tikslai dideli ir mes tuo didžiuojamės, dabar mes sieksime savo tikslų ir nesvarbu kas atsitiks aplinkiniams, mūsų tikslai svarbiausi. (Besočiai verslai, didelė politikos dalis, nepatenkinti savimi, bet sėkmę patirti bandantys žmonės)

Neišmanymo požiūris:
- Viskas bus blogai, gyvenimas neturi prasmės, man neįdomu stengtis dėl įsivaizduojamos gerovės geriau atliksiu kokį veiksmą kuris palaipsniui mane naikina, bet šią akimirką duoda malonumų. (Narkomanija, alkoholizmas, paleistuvystė, smurtas, nesveikas gyvenimo būdas).
Neišmanymas sako, kad viskas bus blogai ir stengtis neverta. Aistra stengiasi sukurti laimę sau, neatsižvelgiant į aplinkinių poreikius, dėl to ji nuolat lieka nepilnavertiška. Dorybė semiasi jėgų iš nepajudinamos ramybės, dėl to net prieš pradedant veikti ji jaučiasi pilnavertė.

Kai užklumpa neramumai, krizės ir bėdos, gali atrodyti, kad kažkas iš aplinkos dėl to yra kaltas. O iš esmės tai tiktai mūsų atsakomybė per dorybingą veiklą gryžti į pilnavertiškos pusiausvyros būseną. Dorybė prasideda atliekant savo pareigas, rūpinantis artimaisiais ir gamta, prižiūrint savo fizinę ir psichinę sveikatą. Renkantis šviežią, sveiką, nesmurtinį maistą. Mėgaujantis menu, literatūra ir muzika kurie yra gimę iš dorybės. O taip pat dorybės semiamės studijuodami, bei lavindami savo charakterį ir sąmonės galias.

Tad jei jaučiate susierzinimą ir stresą, žinokite, tai aistra užvaldė protą. Norėsis ginčytis, smerkti, įrodinėti, kovoti. Venkite kavos, cukraus ir aistras keliančių straipsnių, bei laidų. Juk aistra yra nesibaigianti, tai voverės ratas kuriame tikslas nuolat priešakyje. Jei jaučiate depresiją, agresiją ir rūką galvoje - tai neišmanymo valdos. Norėsis krimstis, gėdytis, atlikti veiksmus nuo kurių degraduojama ir išeikvojamas brangus gyvenimo laikas. Venkite alkoholio, mėsos, nešvarumų, informacijos persmelktos pykčiu ir kaltinimais. O jei patiriate lengvumą, entuziazmą ir optimizmą, žinokite, kad šiuo metu jūs veikiate išvien su dorybe. Jūsų veiksmai kuria pozityvius pokyčius. Tai laikas kurti, dirbti ir dalintis savo idėjomis.

Linkiu jums kuo dažniau suderinti save su dorybe. Tai pati galingiausia mūsų proto būsena. Joje visas pasaulis tampa sąjungininkais, o kiekviena situacija džiaugsmo šaltiniu. Derinkime save su dorybe būnant gamtoje, rūpindamiesi kitais, medituodami, atliktdami sąmoningunmo praktikas. Tegu jūsų pilnatvė būna nepajudinama, tegu verdančios aistros nurimsta vos tik pasiekus jūsų sąmonės dorovę.