Nauda sveikatai

Daugelis žmonių skeptiškai žiūri į šią mitybą baimindamiesi baltymų ir įvairių mikroelementų trūkumo. Tačiau mitybos ekspertai jau paneigė šį mitą. JAV mitybos ir dietolgijos akademija teigia, jog tinkamai suplanuota veganiška dieta yra sveika, mitybiškai adekvati ir gali padėti išvengti ar išgydyti tam tikras ligas. JK mitybos draugijos atliktos studijos parodė, kad vegetarai ir veganai vidutiniškai turi santykinai žemą KMI (kūno masės indeksą) ir mažą plazmos cholesterolio koncentraciją. Didelė MTL cholesterolio (mažo tankio, vadinamasis “blogasis“) koncentracija kraujyje yra pavojinga, nes kai šis cholesterolis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, jų spindis sumažėja ir trukdo normaliai kraujotakai. Dėl to žmogų gali ištikti tokios mirtinos ligos kaip miokardo infarktas ar insultas. Kohortiniai tyrimai nustatė, kad tarp vegetarų mirtingumas nuo išeminių širdies ligų yra mažesnis nei tarp tos pačios populiacijos žmonių vartojančių mėsos produktus. Sūris yra sudarytas iš 70% riebalų, kurie skirtingai nei angliavandeniai patekę į ląsteles sutrikdo mitochondrijų veiklą ir sulėtina metabolizmą, taip sukeldami nutukimą. Augaliniai produktai turi daugybę skaidulų, kurie užpildo organizmą, ir suteikia sotumo jausmą, bet neturi kalorijų, todėl nesukelia nutukimo. Vis dėlto, sūris neturi nei trupučio skaidulinių medžiagų, tik daugybę kalorijų, todėl nekontroliuoja apetito.

Be to, pieno produktuose gausu hormonų (estrogeno) kadangi tik nėščios karvės duoda pieno. 2010 metais atliktas Australijos mokslininkų tyrimas su 766 pomenopauzės moterų (nedaug estrogeno hormono) parodė, kad moterys suvartojančios 18-48 pieno produktų porcijų per savaitę turi žymiai padidėjusį estrogeno kiekį palyginus su moterimis nevartojančiomis pieno produktų. Taigi, augalinė mityba gali padėti sureguliuoti hormonų kiekį ir padėti išvengti endometriozės (gimdos gleivinės audinio išvešėjimo sukeliančio skausmus ar netgi nevaisingumą).

Veganiška dieta taip pat gali padėti įveikti antro tipo diabetą. Augalinė mityba turi mažiau sočiųjų riebalų, daugiau skaidulų ir antioksidantų, todėl tinka žmonėms sergantiems antro tipo diabetu. Kai ląstelėse susikaupia daug riebalų, gliukozei sunku patekti į ląstelės vidų, todėl jos koncentracija kraujyje padidėja. Tai ir sukelia antro tipo diabetą. Tačiau veganiška mityba turinti mažai riebalų gali atstatyti gliukozės patekimą į ląsteles. Veganiška dieta taip pat gali padėti atsikratyti viršsvorio, ir padidinti jautrumą insulinui, taip užkirsdama kelią diabetui.

Pieno produktuose esantys antigenai (mums svetimi baltymai) gali sukelti astmą. Nacionalinė Australijos Astmos Taryba paskelbė, kad pieno produktai dažnai išprovokuoja astmos ataką. 2004 metais JK mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad 3-14 metų astma sergančių vaikų plaučių funkcija (iškvėpimo srautas) žymiai pagerėjo kai aštuonias savaites iš dietos buvo išimti pieno produktai ir kiaušiniai.

Sūriai ir kai kurie mėsos produktai tai pat gali iššaukti migrenos priepuolius. 1983 metų Londono ligoninės tyrimas buvo atliktas su 88 vaikais kurie skundėsi stipriais galvos skausmais. Tyrimo dalyviams buvo paskirta dieta iš kurios pašalinta pieno produktai bei kiti alergenai. 78 vaikams visiškai praėjo galvos skausmai, 4 vaikams savijauta dalinai pagerėjo.

Pieno produktai iššaukia reumatoidinio artrito priepuolius 20-60% pacientų. 1991 metų Oslo studija parodė, kad veganiška ir vegetarinė mityba smarkiai pagerino reumatoidinio artrito pacientų būklę per mažiau nei vieną mėnesį. 2002 metais atliktas Santa Rosa tyrimas parodė, kad veganiška dieta turinti mažai riebalų sumažino sąnarių skausmą, tinimą ir standumą.

Didelis pieno suvartojimas (daugiau nei 2.5 porcijos per dieną) padidina prostatos vėžio riziką 34%. Piene esantys hormonai paskatina arba vėžio atsiradimą arba labiau tikėtina agresyvų augimą.

Čikagoje atliktas tyrimas parodė, kad žmonės suvartojantys daug (25 g) sočiųjų riebalų (pieno ir mėsos produktai) turi žymiai padidėjusią Alzheimerio riziką.

Būdas sumažinti pandemijų riziką

2020 metais pasaulyje paplitusi Covid-19 infekcija jau nusinešė milijonus gyvybių, sužlugdė verslus ir paliko daugybę žmonių be darbo. Pasaulio ekonomika susitraukė 3.5%, tokio nuosmukio pasaulis nematė nuo antrojo pasaulinio karo metų. Vakcinos malšina užsikrėtimų skaičių, tačiau tik laiko klausimas kada pasaulį užklups naujas virusas arba kita koronaviruso forma. Tikėtina, kad virusas buvo perduotas žmonėms iš gyvūnų, maisto turguje Wuhan, Kinijoje. Šis kaip ir daugybė kitų virusų yra zoonotinės kilmės, t.y. iš gyvūnų buvo perduotas žmogui. Yra nustatyta, kad per metus maždaug 50 milijardų gyvūnų yra laikomi fermose. Tai sukuria daugybę biologinės medžiagos virusų dauginimuisi ir plitimui. Apie 60% infekcinių ligų yra zoonotinės. Gyvuliai fermose yra sugrūsti į labai mažą erdvę ir tai sukuria puikią terpę virusams ir parazitams. Genetinės mutacijos bėgant laikui yra neišvengiamos, ir viena lemtinga mutacija gali nulemti viruso perdavimą žmogui. Pasaulyje jau dabar sparčiai plinta naujos koronos atmainos kurios turi didesnį užkrečiamumą. Naujos mutacijos gali lemti viruso atsparumą vakcinoms arba padaryti virusą dar mirtingesniu. Pagaminti efektyvioms vakcinoms reikia daug lėšų, resursų ir laiko. Kita tiek užima klinikiniai tyrimai. Kita vertus, atsisakymas gyvulinės kilmės produktų nieko nekainuoja, o tai labai žymiai sumažintų kitos infekcijos tikimybę.

Atsparumas antibiotikams

Kaip ir virusai, bakterijos nuolat mutuoja, ir viena nauja DNR mutacija gali suteikti bakterijai atsparumą tam tikram antibiotikui. Viena ar kelios bakterijos dėl atsitiktinės mutacijos gali turėti geną, lemianti atsparumą tam tikram antibiotikui. Jei šias bakterijas prailgintą laiką veiksime antibiotikais, dauguma bakterijų žus, tačiau atsparios išgyvens ir pradės daugintis kol ši dominuojanti atmaina paplis. Tuomet šis antibiotikas jau bus nebe efektyvus. Atsparumas antibiotikams – viena didžiausių grėsmių žmonijai. Jau dabar daugybė antibiotikų nebeveikia ir vis sunkiau gydyti tokias ligas kaip pneumonija, tuberkuliozė, gonorėja, ir salmoneliozė. Tad atsparumas antibiotikams padidina mirtingumą, prailgina gydymosi laiką ligoninėse ir padidina gydymo kainas. Jeigu nesiimsime jokių priemonių, ligos apie kurias žmonija jau pamiršo gali sugrįžti ir pražudyti daugybę žmonių. Apie 73% visų priešmikrobinių vaistų yra sušeriama fermų gyvuliams. Tad jeigu atsikratytume fermų, labai žymiai sumažintume antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimo riziką. 

Veganizmas dėl etinių priežasčių 

Visi žinome apie mėsos industrijos žiaurumą. Kiekvienais metais maistui paskerdžiama daugiau nei 70 milijardų sausumos gyvūnų. Nėra abejonių, kad žinduoliai, taip pat kaip ir žmonės jaučia skausmą ir baimę. Gyvūnų molekulinė biologija itin panaši į žmogaus, jie turi analogiškus žmogui skausmo receptorius (nociceptorius), kurie perduoda signalus apie audinių ir ląstelių pažeidimą per sensorinius neuronus centrinei nervų sistemai kuri išanalizavusi signalą, jį išsiunčia į motorinius neuronus ir galų gale į raumenis, kuriuose iššaukia atitinkamą atsaką (raumenys susitraukia, ir sukelia judėjimą). Kaip ir žmonėse, taip ir pas gyvūnus smegenų dalis vadinama migdoliniu kūnu yra atsakinga už baimės jausmą.

Net kai neskerdžiami, gyvūnai fermose laikomi labai ankštose nešvariose patalpose, be saulės šviesos ir gryno oro. Gyvūnai būna nuolat luošinami, jiems pašalinami snapai ir ragai be jokio nuskausminamo. Antims ir žąsims per gerklę grūdami vamzdžiai, kad galima būtų sukišti kuo daugiau grūdų, ir sukėlus ligą pagaminti „riebias kepenėles“.

Bet pieno industrija nėra žiauri, juk karvės nėra nužudomos. Ar tikrai? Kad gamintų pieną, karvės būna nuolat apvaisinamos. Kai atsiveda veršiuką, jei jis būna vyriškos lyties, tuojau dedamas į karutį ir vežamas paskersti, nes industrijai neapsimoka laikyti gyvūnų neduodančių pieno. Karvės natūraliai išgyvena apie 20 metų, tačiau pasiekusios 4 metų amžių, pasidaro nebe tokios produktyvios, duoda mažiau pieno. Dėl to, pieno industrijai apsimoka paskersti jas, ir pakeisti naujai gimusiomis karvėmis. Sūrio gaminimo procesui naudojamas šliužo fermentas yra išskiriamas iš paskerstų veršiukų skrandžių, tad pirkdami sūrį remiame šią žiaurią industriją.

Nėra abejonės, kad gyvūnai trokšta gyventi taip pat, kaip ir mes ir bijo mirties. Tad kodėl mes nesuteikiame jiems tokių teisių, kaip ir žmogui? Ar todėl, kad jie silpnesni ir negali kalbėti, mes galime vykdyti šį genocidą? Jei taip vertiname žmogaus protą ir moralę, gal metas pakeisti savo žalingus ir atgyvenusius įpročius ir pradėti elgtis humaniškai. Juk mes vieninteliai gyvūnai, kurie gali suvokti kitų rūšių kančias ir jais pasirūpinti ir apsaugoti. Kai kas galėtų teisintis, kad pirkdami gyvulinius produktus patys nieko nežudo. Tačiau ar sumokėjimas samdomam žudikui yra labiau pateisinamas nei žudymas? 

Ekologiniai iššūkiai

Augalais paremtos dietos yra ekologiškai tvaresnės nei tos kuriose gausu gyvulinių produktų, nes jos naudoja mažiau gamtos resursų ir yra susijusios su mažesne žala aplinkai. Oksfordo universiteto mokslininkai nustatė, kad iš dietos pašalinus mėsos ir pieno produktus galėtų sumažinti kiekvieno žmogaus anglies dvideginio išmetimą dėl maisto iki 73%.  Jei visi nustotų vartoti šiuos produktus, pasaulio dirbamos žemės plotas naudojimas galėtų būti sumažintas 75%. Tai žymiai sumažintų šiltnamio dujų emisiją bei atlaisvintų žemės, kuri buvo prarasta dėl agrikultūros ir sukėlė masinį rūšių nykimą. Gyvulinių produktų atsisakymas žymiai labiau padėtų sumažinti CO2 išmetimą, nei atsisakymas skraidyti lėktuvais ar naudojimasis elektrine mašina. Anglies dvideginio kiekio padidėjimas atmosferoje prisideda prie visuotinio klimato atšilimo, kuris gali sukelti katastrofiškus padarinius mūsų civilizacijai.

Gyvulininkystė sunaudoja labai daug vandens. Pavyzdžiui, užauginti vienam kilogramui jautienos, reikia 15,400 litrų vandens. Beveik trečdalis pasaulio gėlo vandens tenka gyvulininkystei dėl didelio grūdų kiekio kurio reikia šerti gyvuliams. Užauginti kilogramui daržovių reikia tik 300 litrų, o grūdinėms kultūroms 1,600 litrų. Gyvūnų atliekos ir mėšlas patenka į upes ir ežerus, užteršia vandenį, nuodija natūralią vandens gyvūnų buveinę, ir užkrečia bakterijomis or parazitais, todėl vandens telkiniai nebetinka rekreacijai.