°C
      2024 03 29 Penktadienis

      Ar mėsa tikrai tokia vertinga, kaip dauguma mano?

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      2018-09-10 15:00:00

      Su kuo jums asociuojasi mėsa? Su būtinu patiekalo komponentu ar bereikalingai nužudytu gyvūnu? Atsakymai veikiausiai skirsis, priklausomai nuo to, kokią mitybos rūšį esate pasirinkęs. Pastaruoju metu visuomenė linkus labai aršiai diskutuoti šia tema. Viena grupė renkasi ginti savo įsitikinimus ir įpročius, bei teigia, jog jokiu būdu negalėtų atsisakyti mėsos. Pasirinkę augalinę mitybą tvirtina, jog mėsa nėra būtina, bei bando auklėti ją valgančius.

      Kokiais argumentais dažniausiai remiasi valgantys mėsą? Jie teigia, jog jiems patinka mėsos skonis. Tačiau ar ji būtų tokia skani be prieskonių ir padažų? Kitas argumentas: reikia gauti baltymų. Ir tiesa, mėsoje yra didelė pilnaverčių baltymų koncentracija. Beje, jau seniausiai įrodyta, jog dėl baltymų trūkumo dar niekas nemirė, priešingai, negu nuo per didelio jų kiekio. Mėsa suteikia sotumo jausmą.  Sutinku, pavalgius mėsos tu jautiesi tikrai sotus, net apsunkęs, tačiau tai atima energiją. Pati mėsa žarnyne yra virškinama nuo 2 iki 8 valandų ir organizme užsilaiko net iki keleto parų. Žmonės teisinasi įpročiais, jog visi valgo mėsa, mūsų tėvai, seneliai valgė. Seniau žmonės būdavo medžiotojai ir tas mąstymas dar išlikęs iki šių dienų. Tačiau kiek iš valgančių mėsą, neskaitant medžiotojų, galėtų patys nekaltam gyvūnui atimti gyvybę? Nors iš tiesų, kiekvienas ją valgantis netiesiogiai prisideda prie gyvūnų žudymo remdamas mėsos pramonę. Ar jums tai atrodo rimti argumentai prieš gyvūno gyvybę, paliksiu spręsti patiems.

      Pažvelkime, dėl kokių priežasčių žmonės dažniausiai atsisako mėsos. Populiariausia priežastis - siekis būti sveikam ilgą laiką. Šiais laikais galima rasti pilna informacijos apie tai,dėl ko mėsa nėra naudinga organizmui. Kiti jos atsisako dėl etninių priežasčių, nes jaučia empatiją gyvūnų išnaudojimui savo tikslams ir bereikalingam žudymui. Kiti nusprendžia dėl dvasinių motyvų. Suprantu jog ne visi tuo tiki, tad plačiau apie tai nesiplėsiu. Sekantis argumentas - planetos ekologijos išsaugojimas, kuris mąstant globaliau, turėtų būti svarbiausias. Gyvulininkystės pramonė ekologiniu požiūriu yra labai žalinga planetos ekosistemai.

      Kurie argumentai jums atrodo labiau verti dėmesio?

       

      Suprantama, jog sveikata yra didžiausias turtas ir pirmiausia norime pasirūpinti savimi. Tad tokie argumentai, kaip gyvūnų skausmas, prisidėjimas prie planetos išsaugojimo kitiems gali atrodyti beverčiai.

      Pažvelkime į mėsą plačiau: ar ji tikrai tokia vertinga, kaip dauguma dar mano. Mėsoje priklausomai nuo rūšies yra įvairių maistinių medžiagų, tačiau pagrinde žmonės ją renkasi kaip baltymų šaltinį. Yra įrodyta, jog mėsa yra pilnavertis baltymų šaltinis ir valgant ją gausime visas būtinas amino rūgštis. Tiesa, norint gauti reikiamą baltymų kiekį, juos lengvai galima gauti ir iš augalinių produktų. Pagrindinis skirtumas tarp gyvūninių ir augalinių baltymų  yra jų aminorūgščių profiliai. Jie nusako aminorūgščių įsiurbimo į kūną koeficientus. Gyvūninės kilmės baltymai, be abejo, yra artimesni žmogaus organizme esantiems baltymams ir dėl to yra išnaudojami greičiau ir lengviau negu augaliniai baltymai. Substratinės aminorūgštys, gautos iš gyvūninės kilmės baltymų, yra lengviau pasiekiamos mūsų baltymų sintezės reakcijoms ir tai leidžia joms maksimaliai veikti.  Kai atkuriame šį santykinį aminorūgščių trūkumą augaliniuose baltymuose, gauname reakcijas, atitinkančias gyvūninės kilmės baltymų reakcijas. Tarp kitko, mūsų organizmas yra genialius tuo, jog jam nėra būtina gauti visas amino rūgštis vienu metu. Kūnas sugeba sintetinti reikiamas amino rūgštis ir pasiimti kokių jam reikia tuo metu. Todėl jeigu valgote įvairius augalinius baltymų šaltinius, tikrai gausite reikiamą baltymų kieki. Nepriklausomai nuo to, ar esate profesionalus sportininkas, ar siekiate optimalios sveikatos būklės.

      Patys geriausi augalinės kilmės baltymų šaltiniai: lęšiai, pupelės, grikiai, žirniai, bolivinė balanda, moliūgų sėklos, avinžirniai, tofu, tempeh, seitanas. Baltymų kiekis, kurį turite suvartoti, priklauso nuo jūsų fizinio aktyvumo, liesos raumeninės masės. Derėtų pamiršti tas visuomenėje vyraujančius mitus, jog sportuojant būtina suvartoti 2,2 g baltymo 1 kg ir daugiau. Tai skirta profesionaliems atletams ir dažniausiai kūlturistams, kurie vartoja steroidus. Pagal rekomendacijas pilnai užtenka suvartoti nuo 0,8 g/kg iki 1,9 g/kg.

       

      Nuo baltymų atradimo 1839 metais iki dabar mes vos ne garbinome šią maistinę medžiagą, todėl pradėjome galvoti, kad ir visas maitinimas, ir sveikata turėtų tilpti į šią baltymų paradigmą. Per didelis suvartojamas baltymų kiekis yra žalingas organizmui, ypač jeigu didžioji jų yra gyvūninės kilmės. Gyvūninės kilmės baltymai yra smarkiai rūgštinantys, todėl sutrikdo organizmo stabilią pusiausvyrą. Mūsų kūnas yra darniai veikianti sistema, kuri geriausiai funkcionuoja esant tam tikroms sąlygoms. Mes sukurti taip, kad kraujyje būtų palaikoma stabili ir švelniai šarminė rūgščių ir šarmų pusiausvyra, t.y. 7.35–7.45. Viskas, ką valgome, arba rūgština organizmą, arba jį šarmina, kitaip tariant, arba palaiko pusiausvyrą, arba ją griauna. Kadangi gyvūninės kilmės produktuose gausu sieros, ji patenka į organizmą ir jame virsta sieros rūgštimi. Visi gyvūninės kilmės produktai panašiai rūgština organizmą ir gali sukelti nuolatinę rūgšties pertekliaus būseną. Kai maistas rūgštus, kūnas pasitelkia vieną iš buferinių (reguliacinių) sistemų – dažniausiai skeletą, – kad neutralizuotų rūgštis, ir tam naudoja kalcį. Po to ir rūgštys, ir kalcis pašalinami su šlapimu, ir tik dalis kalcio grįžta atgal į kaulus. Smarkiai rūgštinanti mityba gali sukelti širdies ligas, nutukimą, kai kurių rūšių vėžį, tulžies ir inkstų akmenų susidarymą, kaulų silpnumą ir kitas lėtines ligas.

      Nors dauguma žmonių mėsą prilygina pagrindiniam baltymų šaltiniui, mėsa nėra tik tai. Joje yra ir kitų mūsų kūnui būtinų medžiagų. Nors, deja, didžioji dalis jų žūsta kuomet apdorojame ją aukštesnėje negu 42 laipsnių temperatūroje. Tas pats vyksta ir apdorojant augalinius produktus, tad šioje vietoje lygybė.  Mėsa yra praturtinta geležimi, b grupės vitaminais, tačiau tai lengvai galime gauti ir maitindamiesi augalinės kilmės maistu. Jūsų organizmui reikia 13 vitaminų. Šios mažos molekulės dalyvauja daugelyje organizmo biocheminių reakcijų. B12 skiriasi iš visų kitų vitaminų, nes jį sudaro mikroelemento kobaltas atomas apsuptas amino rūgštimis, sudarančiomis porfirino žiedą. Paprastai kūnas gali susikurti vitamino B12 atsargas, kurių užtenka keliems metams. Bet žmogui senstant, vitamino B12 įsisavinimas gali sutrikti. Nesvarbu kokią mityba pasirinktumėte, yra didelė tikimybė, jog jums trūksta B12.  Simptomų, kurie praneša apie B12 yra daugybė: išbalusios lūpos, papilkėjusi ar pageltusi oda, sumažėjęs energingumas, raumenų silpnumas, oro trūkumas, lytinė disfunkcija, per ankstyvas žilimas, nervingumas, pyktis, depresija ir mintys apie savižudybę; neurologiniai simptomai pasireiškia galūnių dilgčiojimu arba nutirpimu, pusiausvyros sutrikimais, t. p. ir staiga atsistojus, sutrikusia eisena, atminties sutrikimais, demencija, sutrikusia dėmesio koncentracija, orientacija ir atmintimi, regos sutrikimais, šlapimo pūslės ir virškinimo sutrikimais. Tad jei patiriate bent keletą iš jų, derėtų pasidaryti kraujo tyrimą. Esant nukrypimui žemiau normos 330 (pmol/l) rekomenduojama įsigyti B12 papildus, kol nepatyrėte rimtų sveikatos sutrikimų. Efektyviausia forma bendram vartojimui yra purškiama, esant rimtai situacijai patartina įsigyti injekcinės formos. B12 būna šių formų; cianokobalaminas, metilkobalaminas. Vitamino B12 reikia 3 – 4 mikrogramų per parą. Nėščioms ir maitinančioms moterims vitamino reikia 4 – 5 mikrogramų per parą.

      Kaip matome, tam, kad gautume reikiamas maistines medžiagas, mėsa tikrai nėra būtina. Vartojant didelius kiekius jinai netgi žalinga žmogaus organizmui. Jeigu jums rūpi asmeninė sveikata, pirmiausia siūlyčiau atsisakyti raudonos mėsos, kuri yra kancerogenas. Tyrimai teigia, jog perdirbta mėsa 67 % padidina kasos vėžio riziką. Kitas tyrimas atskleidė, kad kasdien suvartodami 50 g perdirbtos mėsos, 21 % padidiname riziką susirgti gaubtinės ir tiesiosios storosios žarnos vėžiu. Jeigu toliau norisi vartoti mėsą verčiau rinkitės liesą žuvį ar liesą mėsą iš ekologinių ūkių. Siekiant optimalios sveikatos rekomenduojama ją įtraukti tik keletą kartų per savaitę. Tokiu atveju negausite tokių didelių kiekių augimo hormonų ir antibiotikų. Jeigu nusprendėte mėsos visiškai atsisakyti, pakeiskite ją augaliniais šaltiniais ir jūsų kūnas jums už tai padėkos. Pasaulis smarkiai evoliucionuoja ir kinta. Kas buvo rekomenduojama prieš 20 metų, šiandien gali būti laikoma nuodais. Tad rinkitės gyvybę ir nustebsite pamatę, kokie energingi galite tapti, nepriklausomai nuo jūsų amžiaus!

      Skaityti komentarus