„Reikia padaryti taip, kad kiekvienas, jei tik norėtų, galėtų nuvykti, o tiems, kam būtų per brangu, būtų prieinamos paskolos“, - sakė E. Muskas.

Ar jūsų dar neįtikino palikti Žemės?

„Marse bus labai daug darbo vietų“, - pridūrė jis.

Erdvėlaivių flotilės, kad žmonės galėtų gyventi ne vienoje planetoje

Jei erdvėlaivis bus sukonstruotas taip kaip suprojektuota, tuomet tai bus galingiausia kada nors sukurta paleidimo sistema; kiekvienas paleidimas sukurtų pakankamai traukos, kad į orbitą būtų galima išsiųsti daugiau nei 100 tonų (maždaug septynių pilnai pakrautų mokyklinių autobusų masę) ir 100 žmonių vienu metu.

E. Muskas nenurodė, ką tiksliai raketos gabentų į Marsą, tačiau manoma, kad tai turėtų būti maistas, vanduo, statybinės medžiagos, įrankiai ir gyvybės palaikymo sistemos. Taigi, jo manymu, norint įkurti gyvenvietę Marse, prireiks visos erdvėlaivių flotilės.

„Tonos daiktų per metus į orbitą yra reikalingi tam, kad gyvenimas taptų tarpplanetinis“, - jis rašė ketvirtadienį „Twitter“.

Iš viso 1000 erdvėlaivių hipotetiškai galėtų į Marsą gabenti apie 100 megatonų daiktų; tai yra tūris, kurį E. Muskas norėtų per metus nugabenti į raudonąją planetą. Kiekvienu laivu perkeliant apie 100 keleivių, iš viso būtų galima nuskraidinti apie 100 000 žmonių.

E. Muskas taip pat svarstė, kad geriausias laikas kapitalizuoti Marsą – laiko tarpas, kuomet  Žemės ir Marso orbitos susivienodina, tai vyksta kas 25 mėnesius. Erdvėlaivius į kosmosą išmestų Žemės sukimasis, todėl kelionei į Marsą nereiktų tiek daug kuro.

E. Muskas sakė, kad pasinaudos šia galimybe ir „leis Marso flotilę į Žemės orbitą“ kas 26 mėnesius siųsdamas visus erdvėlaivius į Marso trajektoriją per 30 dienų langą.

Atrodo, kad tai prieštarauja ankstesniam pranešimui, kuriame E. Muskas teigė, kad 1000 erdvėlaivių skris į Marsą kiekvienais metais, o ne kas 26 mėnesius. Bet kuriuo atveju „SpaceX“ turi padaryti daug, kol pasieks šiuos tikslus.

Erdvėlaivio prototipas gali pasirodyti kelių mėnesių laikotarpy

E. Muskas sakė, kad naujo erdvėlaivio prototipas turėtų būti išbandomas kovo mėnesio gale.

„Pirmas skrydis, tikėkimės, įvyks už 2-3 mėnesių“, - E. Muskas paskelbė gruodžio 27d.

Prototipo kūrimas susidūrė su kliūtimis po atsitiktinio sprogimo per degalų bako slėgio bandymus lapkričio 20 d., kuris susprogdino pirmojo „SpaceX“ 16 aukštų erdvėlaivio prototipą.

Kompanija galėtų sukurti net 20 skirtingų prototipų, kol inžinieriai pasirinks tą vienintelį dizainą, kuris galėtų skraidinti krovinius ir žmones.

Visoje erdvėlaivio paleidimo sistemoje taip pat būtų 22 aukštų raketų stiprintuvas, vadinamas „Super Heavy“; sudėjus, raketos aukštis siektų 387 pėdas (118 metrų). Paleidimo metu „Starship“ kosminis laivas pakiltų dėka stiprintuvo, kuris atsijungtų po to, kai stiprintuve nebeliktų degalų, ir nukreiptų raketą į orbitą.

Abi dalys yra suprojektuotos taip, kad būtų galima naudoti pakartotinai. Jei ši vizija išsipildys, E. Musko vertinimu, vieno paleidimo išlaidos siektų apie 2 milijonus dolerių - tai būtų šimtus kartų pigiau nei dabartinės panašaus žmonių skaičiaus ir krovinio paleidimas į kosmosą.

Rugsėjį E. Muskas teigė, kad tikisi „Starship“ į orbitą išleisti iki 2020 m. vidurio ir galbūt net nuskraidins žmogų į Marsą iki metų pabaigos. Gwynne'as Shotwellas, „SpaceX“ prezidentas ir vyriausiasis operatyvinis pareigūnas, per NASA telekonferenciją teigė, kad bendrovė „siekia 2022 m. nutupdyti „Starship“ ant mėnulio paviršiaus“, o 2023 m.aplink Mėnulį paskraidinti japonų technologijų verslininką ir milijardierių Yusaku Maezawa.

Tačiau visi šie pareiškimai buvo prieš „Starship“ prototipo sprogimą. „SpaceX“ taip pat turės pašalinti keletą norminių ir praktinių kliūčių - įskaitant Boca Chica gyvenvietės, esančios už 2 mylių nuo „SpaceX“ Teksaso paleidimo bazės, saugumą – prieš paleidžiant bet kokius prototipus į orbitą.

„Norėdamas už tai sumokėti, kaupiu turtą Žemėje“, - ketvirtadienį „Twitter“ rašė E. Muskas.