Daugelis mokslininkų mano, kad organoidai gali transformuoti mediciną ir padėti ištyrinėti smegenis Tačiau tai yra vertinama prieštaringai, nes sunku pasakyti, kada tyrinėjimai peržengs ribas, eksperimentuojant su žmonėmis. 

Labai greitai tyrėjai ims kalbėti, kad kai kurie mokslininkai, dirbantys su organoidais artėja prie pavojingos ribos, manoma, kad kiti ją jau peržengė, sukurdami smegenų gabalėlius, kurių bangas fiksuoja aparatai. 

„Jei būtų net menkiausia tikimybė, kad organoidų bangos bus aptiktos aparatų, tai reikštų, kad mes žengiame per labai ploną liniją“, - sakė Elanas Ohayonas, Žaliosios neurologijos laboratorijos San Diege, Kalifornijoje, direktorius. „Mes nenorime, kad žmonės darytų tyrimus, kur yra galimybė kažkam nukentėti“.

Pilnai ištirti žmogaus smegenis yra be galo sunku, to dar nepavyko niekam, todėl organoidai laikomi svarbiu atradimu. Jie jau naudojami šizofrenijai ir autizmui tirti bei padeda atsakyti į klausimą, kodėl kai kuriems kūdikiams vystosi mažos smegenys, kai jie užsikrečia Zikos virusu. Tyrėjai tikisi panaudoti organoidus, kad ištirtų daugybę smegenų sutrikimų, pradedant Alzhaimerio liga ir baigiant Parkinsono liga, ir tokioms akių ligomis, kaip amžinė geltonosios dėmės degeneracija.

Neuromokslų susirinkime Čikagoje Ohayonas ir jo kolegos Ann Lam ir Paul Tsang tvirtins, kad turi vykti patikrinimai, siekiant užtikrinti, kad smegenų organoidai nejaustų skausmo. „Mes jau matome organoidų aktyvumą, kuris primena biologinį besivystančių gyvūnų aktyvumą“, - teigė Ohayonas.

Viename naujausiame tyrime Harvardo tyrėjai parodė, kad smegenų organoidai geba išvystyti audinių įvairovę, pradedant smegenų žievės neuronais ir baigiant tinklainės ląstelėmis. Organoidai, auginami aštuonis mėnesius, išvystė neuroninius tinklus, kurie sukėlė nervinį aktyvumą ir reagavo, šviesinį dirgiklį. Kitame tyrime, kuriam vadovavo Fredis Gage'as, Salko institute San Diege, tyrėjai transplantavo žmogaus smegenų organoidus į pelių smegenis ir nustatė, kad jie susijungė su gyvūno kraujotaka bei sudarė naujas jungtis.

Ohajonas nori, kad nė vienas tyrimas, kuris nori žmogaus smegenų organoidus perkelti į gyvūnų kūnus ar atsirastų bent menkiausias šansas užfiksuoti jų nervinę veiklą, negautų finansavimo. Ohayonas sukūrė kompiuterinius modelius, kurie, jo manymu, padėtų atpažinti, kada gali atsirasti organoidų jautrumas, tačiau priduria, kad yra „didelis specialistų poreikis“ dirbti šioje srityje.

Didžiojoje Britanijoje tyrėjams jau uždrausta dirbti su paaukotais embrionais, kurie yra senesni nei 14 dienų. Buvo nustatyta riba, kurią kai kurie mokslininkai nori pratęsti, kad apsaugotų besivystančius vaisius nuo kančių.

Praėjusiais metais grupė mokslininkų, teisininkų, etikų ir filosofų nusprendė surengti etines diskusijas apie smegenų organoidus. Autoriai, tarp jų Kalifornijos Stanfordo universiteto Teisės ir biomokslų centro direktorius Hankas Greely, teigė, kad organoidai dar nebuvo pakankamai išsivystę, kad keltų susirūpinimą, tačiau atėjo laikas sudarinėti gaires. 

H. Greely teigė, kad kalbant apie organoidus, nebuvo peržengta nė viena etinė linija. „Aš įsitikinęs, kad jie nemano, jog pasieksime Gregoro Samsa būseną, kai žmogus atsibunda ir supranta, kad jis yra organoidas“, - sakė jis, minėdamas Franzo Kafkos „Metamorfozė“ veikėją, kuris atsibunda ir suvokia, jog tapo milžinišku vabzdžiu. Tačiau jis pridūrė: „Jei organoidai rodo potencialą suvokti ar reaguoti į dirgiklius, man atrodo, kad tai tikėtina“.

H. Greely mano, kad vertėtų susirūpinti, jei organoidai imtų suvokti ir reaguoti į skausminius dirgiklius. Jis priduria, jog labai abejoja, kad kas nors pasieks ar priartės prie tokio taško.

Gage'as sakė: „Manau, kad niekada ne per anksti kelti mokslo etikos klausimus, nes apgalvotas dialogas galėtų nukreipti mokslinio tyrimo ar tinkamo sprendimo link“.