°C
      2021 10 23 Šeštadienis

      Mokslininkai rado būdą, kaip kelionę į Saturną galėtų sutrumpinti vos iki 2 metų

      Nuotrauka: ITER nuotr.

      2021-08-13 15:00:00

      Mokslininkai paskelbė apie naują varomąją sistemą, kuri erdvėlaivį į Saturną galėtų nugabenti vos per dvejus metus. Naujos kartos variklį, vadinamą „Direct Fusion Drive” (DFD), sukūrė Prinstono fizikos laboratorijos mokslininkai. Pasak jų, šis įrenginys padėtų itin greitai įveikti beveik milijardo mylių atstumą tarp Žemės ir Saturno.

      Tyrėjai sako, kad Prinstone gimusi atvirkštinės konfigūracijos idėja (PFRC-2) gali tapti nepakeičiama tolimose kelionėse mūsų Saulės sistemoje.

      Tyrimo komanda nusprendė, jog Saturno palydovas Titanas idealiai tiktų pirmai misijai. Didžiausias Saturno mėnulis itin domina mokslininkus dėl savo paviršinių skysčių. Kadangi jie yra angliavandeniliai, tai reiškia, kad kažkada tolimoje ateityje Titanas galėtų tapti degalų pildymo stotimi kosminių greitkelių sistemoje.

      „Universe Today“ rašė:

      „Variklis pats savaime panaudoja daugelį aneutroninės sintezės pranašumų, ypač - itin didelį galios ir svorio santykį“,- rašoma pranešime spaudai. „DFD variklio degalai gali šiek tiek skirtis mase, juose taip pat būtų deuterio ir helio-3 izotopo. Iš esmės DFD priima puikų specifinį elektrinių varomųjų sistemų impulsą ir sujungia jį su puikia cheminių raketų trauka, todėl šis derinys apjungtų geriausias turimas skrydžių sistemas į vieną.

      Tam tikra prasme tai labai primena, kaip yra projektuojamos hibridinės plataus vartojimo transporto priemonės. Kartais elektra užtikrina geriausią ir efektyviausią postūmį, o kartais automobilis, varomas iškastiniu kuru, vis dar yra logiškiausias pasirinkimas. Prinstone sukurta DFD sistema yra tyrinėjama dviem režimais: vienas, kuriame variklis „gazuoja“ visą laiką, ir kitas, kuriame, kaip ir „Prius“ automobilyje, variklis akseleruoja tik pradžioje, kad įsibėgėtų. Manoma, jog kelionė į Titaną truktų nuo dviejų metų iki pustrečių, priklausomai nuo pasirinkto režimo.

      Pats reaktorius yra sąlyginai mažas, net ir didesnis erdvėlaivis šiuo metu yra kur kas mažesnis nei įprasti pastatai žemėje. „DFD naudoja unikalią plazminio šildymo sistemą 1–10 MW branduolinės sintezės varikliams gaminti, idealiai tinkančią žmonių saulės sistemos tyrimams, robotinėms saulės sistemos misijoms ir tarpžvaigždinėms misijoms“,-teigė Prinstono universiteto tyrėjai.

      Viduje esanti plazma radijo bangomis įkaitinama iki veikimo temperatūros, ir, kaip ir kituose raketų varikliuose, konstrukcija lieka atvira iš vieno galo, kad būtų sukurta traukos jėga, nes energija išstumiama labai greitai.


      Kol kas šis dizainas, kaip rašoma portale „Universe Today“ nebus panaudotas praktikoje dar maždaug 30 metų. Taip yra todėl, kad kitas tinkamas laikas keliauti į Saturno palydovus bus tik 2046 metais. Tačiau privalumas yra tas, jog Prinstono mokslininkai, žinodami konkretų laiką ir turėdami konkretų tikslą, nepraras motyvacijos ir sistemingai dirbs. Jų sukurtas DFD dizainas turi dar vieną svarbų pranašumą - jis taip pat gali aprūpinti energija laivo vidines sistemas.

      Tai reiškia, kad varomoji jėga ir valdymas, taip pat energijos palaikymas bei tyrimai erdvėlaivyje veiks tuo pačiu energijos taupymo režimu. 

      Dar praeis keletas dešimtmečių, kol pamatysime, kaip raketos keliauja Saturno link. Tačiau kai tai pavyks, bus pasiektas neįsivaizduojamas mokslinis proveržis. 

      Skaityti komentarus