Jis galėjo šiek tiek judinti bicepsus ir kairį riešą bei valdyti neįgaliojo vežimėlį, naudodamas valdymo pultą. 

Mokslininkai iš Grenoblio universiteto, “Clinatec” biomedicinos tyrimų centro ir CEA tyrimo centro implantavo įrašančius prietaisus abiejose Thibault galvos pusėse, tarp smegenų ir odos, kad apimtų visą sensomotorinės smegenų žievės plotą - vieta smegenyse, kuri kontroliuoja judėjimo funkciją bei jutimus. 

Elektrodų tinkleliai užfiksavo vyro smegenų signalus ir perdavė juos į dekodavimo sistemą, kuri signalus pavertė judesiais ir liepė robotui-egzoskeletui juos užbaigti.

Per dvejus metus Thibault ištreniravo sistemą taip, kad ši suprastų jo mintis ir jas paverstu virtualaus vaizdo žaidimo personažo judesiais. 

Prieš naudojant išorinį skeletą, kuris buvo pritvirtintas prie lubų, jis treniravosi su paprastomis virtualiomis simuliacijomis, kad ilgainiui galėtų vaikščioti ir siekti daiktus rankomis. 

Tyrimo metu Thibault iš viso įveikė 145 metrus, naudojant avatarą, vaizdo įrašą ir egzoskeletą, kuriuos sudarė 480 laiptelių, teigė tyrėjai, kurie tyrimą paskelbė „Lancet Neurology“ žurnale.

Mokslininkai teigė, kad ši technologija kol kas yra tik eksperimentinis gydymas, tačiau ją patobulinus, ji galėtų pagerinti pacientų gyvenimą.

"Aš dar negaliu grįžti namo savo egzoskelete, bet aš pasiekiau tašką, kur aš galiu vaikščioti. Aš vaikštau, kai noriu, ir sustoju, kai noriu", - sakė Thibault.

„Mūsų atradimas galėtų padėti tetraplegiškiems pacientams valdyti kompiuterius, naudojant tik smegenų signalus, iš pradžių, galbūt, vairuoti neįgaliųjų vežimėlius, naudojant smegenų veiklą, o ne vairasvirtes, ir palengva pereiti prie egzoskeleto, skirto didesniam judėjimui“, - spaudos pranešime sakė neurochirurgas profesorius Stephanas Chabardesas iš Grenoblio universitetinės ligoninės bei tyrimo autorius. 

Komanda į tyrimą priėmė dar tris pacientus, o kitame tyrimo etape bus siekiama vaikščioti ir išlaikyti pusiausvyrą nekabinant egzoskeleto prie lubų.