°C
      2019 12 15 Sekmadienis

      Po „SpaceX“ palydovų paleidimo gauta daugybė pranešimų apie Olandijoje pastebėtus NSO

      Nuotrauka: UniverseToday nuotr.

      Autorius: BNS informacija
      2019-05-25 20:00:00

      Nyderlanduose įkurtą tinklalapį, skirtą registruoti neatpažintų skraidančių objektų (NSO) stebėjimo atvejus, anksti šeštadienį užplūdo pranešimai apie „žvaigždžių grandinėlę“, regėtą praskrendančią Nyderlandų padangėje ir sukėlusią nuogąstavimų dėl galimo ateivių iš kosmoso įsiveržimo.

      Tačiau paaiškėjo, kad įvyko ne koks nors „trečiojo laipsnio kontaktas“, o praskriejo 60 palydovų, keliomis valandomis anksčiau paleistų JAV bendrovės "„SpaceX“, pradedančios kurti kosminio interneto ryšio tinklą „Starlink“

      Šie palydovai yra dalis milijardieriaus Elono Musko (Ilono Masko) bendrovės sumanyto plano sukurti palydovų tinklą, užtikrinsiantį interneto ryšį net ir atokiausiuose mūsų planetos kampeliuose. Raketos „Falcon 9“ iškeltų palydovų virtinė virš Olandijos praskriejo apie 1 val. vietos (2 val. Lietuvos) laiku.

      Neilgai trukus olandų svetainėje www.ufomeldpunt.nl buvo paskelbta daugiau kaip 150 pranešimų apie neva pastebėtus NSO. Žmonės rašė apie „keistą žvaigždžių arba šviesų virtinę, judėjusią padange pastoviu greičiu“.

      „Ilga šviesų linija. Greitesnė negu lėktuvas. Kas tai?“ – rašė vienas įvykio liudininkas. Kitas šį reginį pavadino žvaigždžių karavanu“, o dar vienas pranešėjas tvirtino: „Aš tai nufilmavau“.

      Vienas iš stebėtojų lakoniškai klausė: „WTF?“ – „Kas per velniava?“

      „Nežinau, kaip tai suprasti“, – vienas neįvardytas liudininkas vėliau sakė visuomeniniam transliuotojui NOS.

      „Ar tai Rusija atakuoja JAV? Ar jie yra NSO? Rimtai – nežinau“, – tęsė jis.

      Penktadienį apie 2 val. 30 min. Grinvičo (5 val. 30 min. Lietuvos) laiku raketa „Falcon 9“ sklandžiai startavo iš Kanaveralo kyšulio Floridoje.

      Praėjus apie valandai po starto iš atsiskyrusios raketos antrosios pakopos, pakilusios į 450 km aukštį, pradėta leisti dešimtis nedidelių ryšio palydovų.

      Vėliau palydovai turėtų įjungti manevrinius variklius ir užimti savo vietas gana žemoje orbitoje 550 km aukštyje.

      Palydovai skries šiek tiek aukščiau negu Tarptautinė kosminė stotis (TKS), bet daug žemiau negu dauguma kitų palydovų. Geostacionariųjų orbitų palydovai, kurių padėtis konkretaus taško Žemės paviršiuje atžvilgiu beveik nekinta, skrieja 36 tūkst. km aukštyje.

      Kiekvienas iš „Starlink“ palydovų sveria tik 227 kilogramus. Šie aparatai buvo pagaminti „SpaceX“ fabrike Redmonde netoli Siatlo Vašingtono valstijoje.

      „Starlink“ tikriausiai pradės veikti po 2020 metų, kai šis tinklas, užtikrinsiantis plačiajuostį interneto ryšį visoje planetoje, turės 800 palydovų. Jiems paleisti reikės dar tuzino raketų startų. Bendra projekto investicijų suma vertinama 10 mlrd. dolerių (8,98 mlrd. eurų).

      Vienas iš stebėtojų Olandijoje tiksliai žinojo, ką mato. Palydovų stebėjimo entuziastas Marco Langbroek (Markas Langbrukas) prieš šį įvykį buvo specialiai pasiruošęs fotoaparatą.

      „Džiugiai juos pasveikinau, vos tik jie pasirodė“, – vyras sakė NOS.

      Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

      Skaityti komentarus