Šios liaukos yra šalia kūno plaukelių, ir atsiveria į jų folikulus. Didžiausia jų koncentracija yra tam tikrose kūno vietose: pažastyse, speneliuose, išorinėse genitalijose.

Jau žinoma, jog kai kurie komensaliniai mikrobai, toki kaip Staphylococcus, Cutibacterium ir Corynebacterium vaidina svarbią rolę kuriant prakaito kvapą.

„Jorko“ universiteto profesorius Gavin Thomas kartu su savo kolegomis išskyrė tris stafilokokų padermes, kurios yra atsakingos už mūsų prakaito aromatą: Staphylococcus hominis, Staphylococcus haemolyticus ir Staphylococcus lugdunensis.

Naujausiame tyrime mokslininkai atrado šioms bakterijoms unikalų fermentą, kuris ir sukuria mums žinomą „pažastų” kvapą.

„Bandydami išsiaiškinti šio „kūno kvapo” fermento struktūrą, mes sugebėjome atsekti tikslų momentą, kurio metu bakterija pagamina „žmogaus aromatą” turinčias molekules” – teigė šio tyrimo bendraautorius Dr. Michelle Rudden, mokslininkas, dirbantis “Jorko” universiteto Biologijos katedroje. „Tai yra labai svarbus atradimas, kuris leidžia mums suprasti, kaip veikia prakaito kvapas. Šios naujos žinios padės ieškoti patikimesnių būdų įveikti nemalonų aromatą. Dabar galėsime kurti preparatus, kurie tikslingai veiks problemos šaltinį, nesunaikindami natūralaus pažastų mikrobiomo”.

Šio tyrimo autoriai taip pat išsiaiškino, jog šios kvapą gaminančios bakterijos atsirado maždaug prieš 60mln. metų.

„Kūno kvapo” fermentas, apie kurį mes dabar kalbame, atsirado daug anksčiau, negu “Homo sapiens“. Vadinasi, jog šis kvapas egzistavo gerokai seniau, negu modernusis žmogus. Iš to kyla išvada, kad žmogaus aromatas buvo svarbus pernykščių primatų visuomenėje” – teigia straipsnio autoriai.