Nanteso universiteto Planetologijos ir geodinamikos laboratorijos mokslininkas dr. Gabriel Tobie ir jo kolegos, naudodami VIMS duomenis kartu su išsamiais vaizdais, užfiksuotais „Cassini“ Vaizdo mokslo posistemomis (angl.:ISS), sukūrė išsamų Encelado spektrinį žemėlapį.

2005 m. Mokslininkai atrado, kad „Enceladus“, kuris plika akimi panašus į ryškiai spindinčią, baltą sniego gniūžtę, į orą „šaudo“ milžiniškus kiekius ledo gabalų bei garų. Šis procesas vyksta virš vandenyno, padengto storu ledu.

Naujai sudarytas spektrinis žemėlapis parodo kaip infraraudonieji signalai koreliuoja su palydovo geologiniu aktyvumu.

Šis aktyvumas sudaro „tigro kailio raštą“: į orą išmetami ledai ir garai eina vienas po kito ir tai sudaro linijas žemėlapyje. Ryškiausiai tai galima pastebėti pietiniame pusrutulyje, bet toks aktyvumas egzistuoja ir šiaurinėje mėnulio dalyje.

Ši informacija leidžia mokslininkams įtarti, jog ne tik Pietinis, tačiau ir Šiaurės pusrutulis turi ledo. Taip pat tai panašu į geologinį aktyvumą. Jo nulemti kraštovaizdžio pokyčiai stebimi abejuose pusrutuliuose.

Aktyvumo padidėjimas šiaurinėje dalyje tikriausiai atsirado dėl ledo judėjimo: jo „išmetimo“ į orą ledo judėjimo vietose, pro vandenyno viduryje esančius įtrūkimus.

„Tyrimai su infraraudonaisiais spinduliais parodo, jog Pietų pusrutulio polius dar yra labai jaunas. Tai, žinoma, mūsų nenustebino, nes jau buvome informuoti apie „ledo patrankas“ esančias toje teritorijoje,“ teigia dr. Tobie.

„Dėka šios technologijos mes galėjome nusikelti laiku atgal, peržiūrėti turimą informaciją ir pasakyti, jog Šiaurės pusrutulis taip pat yra labai jaunas ir tikriausiai dar visai neseniai buvo tektoniškai aktyvus. Bent jau kalbant geologiniais standartais.“