Na, tai kokia jūsų programa, vatnikai? Atsakau visada – tą dieną priimta KONSTITUCIJA ir be jokių vėlesnių "taisymų". Tai kiekvieno mūsų programa, kurią turime širdyse, lyg tolimas aidas dar girdima sielose, kuriomis tikėti nebemadinga.

Visa kita, ką siūlo ir dėl ko per naktis ginčijasi žiurkių lenktynėse išlikę gyvieji, tėra Tautos nustatytos teisingos, laisvos valstybės, gyvenimo be melo įgyvendinimo būdai. Ne tikslai, o priemonės.

Konstituciją iš mūsų pavogė iš krūmų išropoję „nugalėtojai“, o dabar iš naujo perrašo jos „aiškintojai“. Tautos valia tapo valdžios nuosavybe, kurią gali keisti ir atšaukti keliasdešimt bukagalvių.
Ir štai vakar – paprasta diena. Nepalyginsi su visaliaudinėmis Joninėmis ar gegužinėmis, kai alus liejasi laisvai. Toks menkas įvykis mūsų valstybei. Ir gerai. Vatnikams švenčių nereikia.

Konstitucijos kūrėjams nė baisiausiame sapne nesisapnavo, kad bus taip, kaip yra. Kad reikės ginti savo Konstituciją nuo tų, kuriems patikėjome ją saugoti. Ir štai ši diena vakar - paprasta, kažkada buvusi svarbi, toks eilinis sekmadienis.
Daugelis ją jau ir pamiršo. Su kiekvienais metais vis tolimesnė, pavirtusi tiesiog istorija. Konstitucijos dieną laikrodžius persukome atgal, bet ar sugrįšime toliau, į tuos metus, kai tikėjome savimi ir savo vaikų ateitim?

Kol kas gal dar kas nors minime taip – artimųjų, bendraminčių ir gyvųjų piliečių rate, jei jį dar turim. Ar tiesiog sąžinės tyloje su savim. Čia tikroji Lietuva, gal ji dar gyva.