Kai apie juos imi rašyti - užtemsta kompiuterio ekranas.
Kiek jie prikūrė melo schemų.

Kokia kloaka jie pavertė politiką.
Jie nė kiek nepasistūmėjo nuo sovietinių laikų sandėlininkų.

Jų politikos esmė - valdžia, pinigai, "klyno" klausimai, narkotikai ir partnerysčių "čiūto tūto".

Jie ne tik nemalonūs, savanaudžiai ir "trenkti". Tai - ne svarbiausios jų savybės. Ištarti, kokios jos - liežuvis neapsiverstų.

Jie - lyg apsinarkošinę narkomanai, lyg pagiriota Jadzė prie konteinerio, lyg alkoholikai, kurie begerdami prarado saiką.

Tai - kažkokia pragariška anomalija, kažkoks prakeiksmas.

Tai - didžiausia Lietuvos nelaimė, klounų paradas, atsitiktinai susibėgusi chuliganų "šaika", kurie meluoja, tyčiojasi, apgaudinėja, kikena, kasdien daro po naują ir
vis didesnę klaidą, o tos jų klaidos Lietuvai ir kiekvienam žmogui vis brangiau kainuoja.

Jie nepasimoko nei iš pirmos, nei iš paskutinės klaidos.

Kaip gyventi žmonėms tokiame valdžios beprotnamyje?

Daugiau sakyti nėra ką, o ir nereikia.