Ilgą laiką Baltijos šalys gyveno geopolitinio komforto zonoje, tikėdamos: „Amerika mus išgelbės“. Tačiau nutekėję 2026-ųjų JAV Nacionalinės gynybos strategijos (NDS) punktai veikia kaip ledinis realybės dušas. Jei šie teiginiai atspindi tikrąjį Vašingtono kursą, Baltijos „tigrų“ laukia sunkios dienos. Kodėl? Nes Amerikos skėtis nebeuždengia viso dangaus, o mes liekame stovėti lietuje.
Pirmasis ir skaudžiausias smūgis mūsų savimeilei – prioritetų kaita. Dokumente aiškiai rėžiama: „JAV prioritetai bus Kinijos sulaikymas ir savo teritorijos gynimas“.
Metus iš metų Vilniuje, Rygoje ir Taline buvo tikima, kad Suvalkų koridorius yra svarbiausias taškas Pentagono žemėlapiuose. Realybė kitokia. JAV akys krypsta į Ramųjį vandenyną, Taivaną ir Arktį. Mes tampame periferija. Kai supervalstybė renkasi, ką ginti – savo teritoriją ir globalų konkurentą Kiniją ar Rytų Europos pakraštį – pasirinkimas yra pragmatiškas, o ne sentimentalus.
Bene pavojingiausia eilutė Baltijos saugumui skamba taip: „Sąjungininkės prisiims visą atsakomybę už Europos gynybą, o JAV apsiribos kritine parama.“
Išverskime tai į žmonių kalbą. „Kritinė parama“ reiškia žvalgybą, logistiką, galbūt ginkluotę, bet nebūtinai „batus ant žemės“ pirmąją konflikto valandą.
Strategijoje teigiama, kad Vokietijos ekonomika didesnė už Rusijos, todėl Europa yra pajėgi gintis pati. Tai skamba logiškai popieriuje, bet yra košmaras realybėje. Ar Baltijos šalys pasitiki Berlyno ir Paryžiaus ryžtu taip pat, kaip pasitikėjo Vašingtonu? Vakarų Europa, kurią dokumentas kaltina „nenoru taikos“ (suprask – nenoru ginkluotis ir kariauti), staiga tampa mūsų pagrindiniu garantu. Tai receptas katastrofai, žinant Europos biurokratinį lėtumą ir politinį susiskaldymą.
Kol mes džiūgaujame dėl kiekvieno susprogdinto rusų tanko Ukrainoje, JAV strategai vertina šaltai: „Rusija išliks nuolatine... grėsme. <...> Rusija vis dar turi didelių karinių ir pramoninių rezervų.“
Tai griauna mitą, kad Rusija yra „ant žlugimo ribos“. JAV pripažįsta, kad Rusija turi viska, konreikia kariauti prie savo sienų (t.y. pas mus). Amerikai ši grėsmė yra „valdoma“ – t.y. lokali problema, kurios sprendimas perleidžiamas europiečiams. Mums tai nėra „valdoma grėsmė“, mums tai – egzistencinis klausimas. Jei JAV strategija yra „sulaikyti“ Rusiją Europos rankomis, tai Baltijos šalys tampa ta buferine zona, kurioje tas sulaikymas vyks fiziškai.
Atkreipkite dėmesį, kas įvardijama kaip „pagrindiniai JAV interesų strateginiai mazgai“: Grenlandija, Panamos kanalas, Arktis.
Baltijos jūra šiame sąraše nefigūruoja kaip prioritetinis mazgas. Tai signalas, kad JAV gynybinis perimetras traukiasi arčiau namų ir ten, kur vyksta kova dėl išteklių bei prekybos kelių su Kinija. Ukraina paliekama „Europos atsakomybei“, o Baltijos šalims, nors ir esančioms NATO, gresia tapti antraeiliu teatru.
Ši 2026 m. strategijos santrauka nėra tiesiog dokumentas – tai nuosprendis mums.
Iki šiol Baltijos „tigrai“ garsiai riaumojo prieš Rusiją, tikėdamiesi, kad už nugaros stovi didysis brolis. Dabar didysis brolis sako: „Aš turiu reikalų Azijoje, ginkitės patys, o aš paduosiu šovinių, jei reikės“.
Skaityti komentarus